Libano ekonomika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Libano ekonomika
Valiuta Libano svaras
Fiskaliniai metai sausio 1 - gruodžio 31
Statistiniai duomenys
BVP 41,4 mlrd. $
BVP gyventojui 10746 $
BVP pagal ūkio sektorius žemės ūkis 5,1 %, pramonė 19,1 %, paslaugos 75,8 %
Infliacija 4,4 %
Bedarbystė 18,77 %
Pagrindiniai pramonės sektoriai bankininkystė, turizmas, juvelyrika, cementas, tekstilė, mineralai ir chemikalai, mediena ir baldai, naftos perdirbimas
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos 6 mlrd. $
Pagrindiniai eksporto partneriai Sirija 25,2 %, JAE 11,8 %, Šveicarija 8,2 %
Importo pajamos 16,58 mlrd. $
Pagrindiniai importo partneriai Sirija 12,1 %, Italija 8,5 %, Prancūzija 8,3%
Valstybės išlaidos
Tiesioginės įplaukos 10,1 mlrd. $
Tiesioginės išlaidos 15,4 mlrd. $
Bankų reitingavimas Standard & Poor's: B
Moody's: B1
Fitch: B
Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Libano ekonomikaLibano, valstybės Artimuosiuose Rytuose, rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje, ekonomika.

Ūkis[taisyti | redaguoti kodą]

Iki XX a. aštunto dešimtmečio Libanas buvo vienas didžiausių finansų, prekybos ir turizmo centrų Artimuosiuose Rytuose. Libano pilietinis karas (19751991 m.) ir gretimų valstybių (Izraelis, Sirija) karinės intervencijos lėmė ūkio destabilizaciją ir ekonomikos smukimą – 19801989 m. BVP kasmet sumažėdavo po 20%. Nuo devinto dešimtmečio, padedant Pasaulio bankui ir Arabų lygai, prasidėjo Libano ekonomikos augimas (19902005 m. BVP kasmet padidėdavo 6%), bet dėl Izraelio–Libano karinio konflikto 2006 m. ji vėl smuko.

Ekonomikos pagrindą sudaro paslaugų ir administravimo sfera, daugiausia prekyba, finansai ir turizmas. 2005 m. BVP sudarė 22,1 mlrd. JAV dolerių; pagal perkamosios galios paritetą – 24,4 mlrd. JAV dol. BVP dalis 1 gyventojui – 14 988 JAV dolerių. Libano užsienio skola 39,8 mlrd. JAV dolerių (2002 m.).[1]

Pramonė[taisyti | redaguoti kodą]

Nedideliais kiekiais gaunama klintis, gipsas, druska. Elektros energiją gamina šiluminės elektrinės (91%, 2000 m.) ir hidroelektrinės (9%). Bendra elektrinių galia – 2,2 GW (2000 m.). 2002 m. pagaminta 9,11 mlrd. kWh elektros energijos.

Naftos perdirbimas sukoncentruotas Tripolyje ir Saidoje, yra naftotiekisSaudo Arabijos, spalvotoji metalurgijaBeirute, juodoji metalurgijaDžubajuje. Daug maisto (vynas, aliejus, tabakas, malimo produktai, cukrus), plaušienos ir popieriaus, statybinių medžiagų (cementas), tekstilės, chemijos (dirbtinių trąšų gamyba, farmacija), siuvimo, medienos apdirbimo ir baldų pramonės įmonių. Didelę reikšmę turi dailieji amatai, ypač juvelyrika.

Libano pramonės produkcija (2002 m.)
  • cementas, tūkst. t – 2 852,0
  • popierius, tūkst. t – 42,8
  • fanera, tūkst. m3 – 34,0
  • alus, tūkst. t – 17,0
  • vynas, tūkst. t – 16,0
  • cukrus, tūkst. t – 1,9
  • saulėgrąžų aliejus, tūkst. t – 2,0
  • alyvuogių aliejus, tūkst. t – 5,8

Žemės ūkis[taisyti | redaguoti kodą]

Bioprodukciniame ūkyje dirba 3% dirbančiųjų. Ariamoji žemė užima – 21% Libano teritorijos. Didžiausia dalis žemės ūkio naudmenų priklauso stambiems žemvaldžiams; dažniausia žemės naudojimo forma – nuoma. Žemės ūkio svarbiausi rajonai – Bekaa slėnis, Viduržemio jūros pakrantė ir Libano kalnų vakariniai šlaitai.

Tradicinė ūkio šaka – sodininkystė; auginami alyvmedžiai, citrusiniai augalai, vynmedžiai, vilnamedžiai (Bekaa slėnyje), t.p. obelys, abrikosai, daržovės (pomidorai, agurkai, svogūnai, baklažanai), bulvės, kviečiai, miežiai. Libano pietuose auginami skiautėtalapiai fikusai ir tabakai, pakrantėje – bananai. Nelegaliai auginamos aguonos ir indinės kanapės narkotikų gamybai.

Libano augalininkystės produkcija (tūkst. t, 2002 m.)
  • kviečiai – 119
  • miežiai – 17
  • bulvės – 397
  • cukriniai runkeliai – 331
  • migdolai – 23
  • daržovės – 717
  • alyvuogės – 184
  • pupelės – 43
  • bananai – 67
  • citrusai – 289
  • obuoliai – 150
  • abrikosai – 39
  • persikai ir nektarinai – 24
  • kriaušės – 28
  • arbūzai – 68
  • melionai – 32
  • vynuogės – 102
  • figos – 9
  • slyvos – 25
  • vyšnios – 34

Veisiama daugiausia avys, ožkos ir naminiai paukščiai. Žvejyba menka; 2002 m. pagauta 4700 t žuvų, 60 t vėžiagyvių. Kertamas miškas (2003 m. paruošta 89 000 m³ pjautinės medienos).

Libano gyvulių ir naminių paukščių skaičius (tūkst. 2002 m.)
  • galvijai – 88
  • kiaulės – 21
  • avys – 298
  • ožkos – 409
  • asilai – 25
  • mulai – 6
  • arkliai – 6
  • naminiai paukščiai – 33 000
Libano gyvulininkystės produkcija (tūkst. t, 2002 m.)
  • jautiena ir veršiena – 54,6
  • aviena ir ėriena – 14,3
  • ožkiena – 2,5
  • kiauliena – 1,9
  • paukštiena – 124,5
  • karvių pienas – 193,5
  • avių pienas – 22,9
  • ožkų pienas – 29,5
  • sūriai – 18,9
  • vištų kiaušiniai – 46,2
  • galvijų odos – 4,7
  • avikailiai – 1,9
  • vilna – 1,8

Turizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Iki pilietinio karo Libanas buvo svarbus turizmo centras, kasmet atvykdavo – 2 mln. užsienio turistų. 1974 m. pajamos iš turizmo sudarė – 20% visų pajamų. Per pilietinį karą turistų labai sumažėjo, 1980 m. Libaną aplankė 136 000 užsienio turistų. 1999 m. UNESCO paskelbė Beirutą Arabų pasaulio kultūros sostine, 2002 m. Libaną aplankė 956 470 užsienio turistų (be Sirijos), pajamos iš turizmo sudarė 956 mln. JAV dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Saudo Arabijos (14% visų užsienio turistų, 2001 m.), Jordanijos (9%), Prancūzijos (8%), Irano (6%), Kuveito (6%), JAV (6%). Turistų lankomiausios vietos – senovės finikiečių miestai (Tyras, Sidonas, Biblas, Tripolis, Baalbekas) ir vaizdingi paplūdimiai.

Transportas[taisyti | redaguoti kodą]

Per Izraelio–Libano karą 2006 m. labai nukentėjo šalies infrastruktūra, apgadinti svarbiausi keliai, tiltai, oro uostai; Libanas patyrė apie 15 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Automobilių kelių yra 7300 km (1999 m.); iš jų su kieta danga 6198 km. Išilgai pakrantės į šiaurę eina plentai Beirutas–Tripolis, į pietus – Beirutas–Saida, iš vakarų į rytus – Beirutas–Damaskas (Sirija).

2003 m. buvo įregistruoti 79 jūrų laivai; prekybos laivyno tonažas 193 300 bruto tonų. Didžiausi jūrų uostai – Beirutas (krovinių apyvarta 4,8 mln. t; 2003 m.), Tripolis, Džunija. Yra Beiruto tarptautinis oro uostas. 2004 m. naftotiekių buvo 209 km.

Bankai[taisyti | redaguoti kodą]

Centrinis bankas – Libano bankas (pranc. Banque du Liban, įkurtas 1964 m. iš Sirijos ir Libano banko, būstinė Beirute). 2007 m. veikė daugiau kaip 50 universaliųjų komercinių, 10 investicinių bankų, 10 užsienio bankų skyrių ir 16 užsienio bankų atstovybių. 2006 m. bankų sektoriaus veiklą sutrikdė Libano ir Izraelio karinis konfliktas, prasidėjo kapitalo išvežimas iš šalies.

Libano piniginis vienetas – Libano svaras (dar vadinamas Libano livru), lygus 100 piastrų arba 1000 miljemų, įvestas 1948 m. vietoj Sirijos ir Libano svaro.

Beiruto vertybinių popierių birža įkurta 1995 m.

Užsienio prekyba[taisyti | redaguoti kodą]

Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2004 m. eksportuota prekių už 1,78 mlrd. JAV dol., importuota už 8,16 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia eksportuojami juvelyriniai dirbiniai, perlai, mašinos ir elektros prietaisai, cementas, chemijos, tekstilės pramonės gaminiai, metalas ir jo gaminiai, plataus vartojimo prekės, drabužiai, maisto produktai.

Importuojama daugiausia naftos produktai, mineralinės medžiagos, elektros prietaisai, transporto priemonės (automobiliai, sunkvežimiai), metalas ir jo gaminiai, tekstilės, maisto pramonės gaminiai. [2]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Libano ūkis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 86 psl.
  2. Libano pramonė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 87 psl.