Liachavičai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Liachavičai
brus. Ляхавічы
   Coat of Arms of Lachavičy, Belarus.png   
Lachowicze1.jpg
Liachovičų pilis XVII a.

Liachavičai
53°02′0″N 26°16′0″E / 53.03333°N 26.26667°E / 53.03333; 26.26667 (Liachavičai)Koordinatės: 53°02′0″N 26°16′0″E / 53.03333°N 26.26667°E / 53.03333; 26.26667 (Liachavičai)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis: Bresto sritis Bresto sritis
Rajonas: Liachavičų rajonas
Įkūrimo data: 1492
Commons-logo.svg Vikiteka: LiachavičaiVikiteka

Liachavičai (brus. Ляхавічы) – miestas prie Viedzmos upės, 20 km į pietryčius nuo Baranovičių, Bresto sritis, Baltarusija, Liachavičų rajono centras. 11 700 gyventojų (2008 m.).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Liachovičių Šv. Juozapo bažnyčia XX a. pradžioje

Liachavičai įkurti 1492 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didikas Stanislovas Goštautas 1537 m. juos padovanojo savo žmonai Barborai Radvilaitei. Vėliau Liachavičai mainais atiteko Chodkevičiams. Prie Liachavičų kūrimo daug prisidėjo Lietuvos didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, valdęs juos nuo 1579 m. Jam valdant XVI a. devintame dešimtmetyje – dešimto dešimtmečio pirmoje pusėje pastatyta mūrinė pilis (1610 m. rekonstruota), 1602 m. – bažnyčia. Per 16541667 m. Abiejų Tautų Respublikos – Rusijos karą Rusijos kariuomenė buvo apsiautusi Liachavičus, bet nepajėgė užimti. XVII a.XVIII a. antroje pusėje Liachavičai priklausė didikų Sapiegų giminei. 1706 m. per Šiaurės karą po kelių mėnesių apsiausties Švedijos kariuomenė užėmė ir visiškai sugriovė miestą. 1775 m. Liachavičai atiteko Vilniaus vyskupui I. Masalskiui, kuris čia pastatydino mūrinę bažnyčią, prisidėjo prie miesto atkūrimo.

17931917 m. miestą valdė Rusijos imperija. Pagal 1921 m. Rygos sutartį Liachavičai atiteko Lenkijai. Nuo 1939 m. priklauso Baltarusijai.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2008 m.
1897 m.sur. 1939 m.sur. 1959 m.sur. 1989 m.sur. 2000 m. 2006 m. 2008 m.
5 016 5 100 4 500 10 700 11 700 11 600 11 700


Lietuviai[taisyti | redaguoti kodą]

XIV a.XVI a. tarp Liachavičų, Baranovičių ir Nesvyžiaus buvo didelė lietuvių kalbos sala. Čia – daug vietovardžių, susijusių su Lietuvos vardu, kitomis baltų gentimis (jotvingiais, latviais, prūsais), kurių atstovai, J. Ochmanskio nuomone, XI a.XIII a. rusų kunigaikščių galėjo būti paimti į nelaisvę ir čia apgyvendinti. Baltizmų esama ir toliau į rytus nuo Liachavičų, kur teka upės Nača, Maža, yra Jodčicų (Juodžių) ir kiti kaimai, kuriuose 1614 m. dar gyveno lietuvių.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Kazimieras Garšva. Liachavičai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 65 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]