Leuktrų mūšis
| Leuktrų mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Leuktrų mūšio schema | |||||||
| |||||||
Leuktrų mūšis – 371 m. pr. m. e. liepos 6 d. vykęs Spartos ir Tėbų kariuomenių mūšis Bojotijoje (Vidurio Graikija), prie Leuktrų miesto, apie 11 km nuo Tėbų.
Mūšis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Spartiečiai (vadas Kleombrotas) turėjo 10 000 hoplitų ir 1000 raitelių, tebiečiai (vadas Epaminondas) –6000 hoplitų ir 1500 raitelių. Epaminondas, sutelkęs smogiamąją grupę fronto kairiajame sparne (falanga iš 50 gretų bei rezervų) ir atitinkamai susilpninęs dešinįjį sparną bei centrą (falanga iš 8 gretų), pirmą kartą karinėje praktikoje panaudojo naują kautynių rikiuotę, vadinamąjį įkypąjį pleištą (didesnis jėgų sutelkimas svarbiausioje kautynių vietoje).
Netolygiai išsidėsčiusi Tėbų kariuomenė sustiprintu kairiuoju sparnu smogė pagrindinį smūgį rinktinėms spartiečių jėgoms, sutelktoms dešiniajame sparne (Spartos ir jos sąjungininkų kariuomenė buvo išsidėsčiusi tolygiai – po 12 gretų per visą frontą), ir pasiekė pergalę. Kleombrotas žuvo.
Reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po Leuktrų mūšio Sparta prarado hegemoniją Graikijoje, jos vadovaujama Peloponeso sąjunga suiro. Graikijoje trumpam įsivyravo Tėbai. Leuktrų mūšis įėjo į karybos istoriją kaip klasikinis netolygaus ginkluotųjų pajėgų paskirstymo fronte pavyzdys. [1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Leuktrų mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 47 psl.