Lepšiškių piliakalnis
| Lepšiškių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Lepšiškių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kauno rajonas | ||
| Seniūnija | Lapių seniūnija | ||
| Aukštis | 23 m | ||
| Plotas | 15x7 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pradžia | ||
| Žvalgytas | 1942, 1971 | ||
| Registro Nr. | AR356 / 5055 /A328[1] | ||
Lepšiškių piliakalnis, Batareika – piliakalnis Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Lepšiškių kaime (Lapių seniūnija). Piliakalnis gerai matomas nuo kelio 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta , jo papėdė pasiekiama pagal lankytino ženklo nuorodą prie autobusų stotelės: iš kelio pasukti į šiaurės rytus, pravažiuoti medžių alėją ir Masteikių kaimo daugiabučius. 2018 m. duomenimis, piliakalnis buvo pažymėtas rodyklėmis, sutvarkytas, įrengti laiptai, suoliukai poilsiui.
Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje. Piliakalnio vakarinis galas siekia aukštumą. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 15x7 m dydžio. Jos pietvakariniame gale yra 2,8 m aukščio, 11 m pločio kūgio formos pylimas, kurio 4 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 4 m pločio, 0,8 m gylio griovį. Šlaitai statūs, iki 23 m aukščio.
Piliakalnis apaugęs krūmais, pylimas nukirstas, jo išorinėje pusėje įrengtas sandėliukas-rūsys. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 16000 m².
250 m į pietvakarius yra 0,5 ha ploto Ginėnų vardu žinoma papėdės gyvenvietė, kurioje rasta lygios, grublėtos ir žiestos keramikos. Gyvenvietė 2009 m. gruodžio 9 d. Kultūros paveldo departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje įrašyta į Kultūros vertybių registrą. 450 m į pietus yra XII a. – XVII a. Masteikių kapinynas, tyrinėtas 1993-1994 m.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1942 m. piliakalnį žvalgė Petras Tarasenka, 1971 m. – Istorijos institutas. Aikštelėje rastas kultūrinis sluoksnis.[2]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Prie viršukalnės iš rytų -
Prie viršukalnės iš vakarų (nuo sodybos) -
Nuo viršaus į Neries pusę -
Ant piliakalnio 2011 m. -
Ant piliakalnio 2018 m.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Piepalių piliakalnis 18 km | Vaidatonių piliakalnis 42 km | Mažųjų Žinėnų piliakalnis 6 km Šančių piliakalnis 0,7 km |
| |||||||
| Bernatonių piliakalnis 16 km |
|
||||||||||
| Lentainių piliakalnis 7,5 km | Vieškūnų piliakalnis 10 km | Karmėlavos piliakalnis 2 km | |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Objekto Nr. 5055 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 96 (Nr. 380).
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.124.
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPC A. F.1. Ap.1. B.11. P.187-189.
