Lepidolitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lepidolitas

Lepidolitas (gr. lepido – žvynas + lithos – akmuo) – litionitas, silikatų klasės, sluoksniuotųjų silikatų poklasio, žėručių grupės mineralas (KLi2Al(Al, Si)3O10(F,OH)2).

Mineralas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kristalai monoklininės, rečiau trigoninės ir rombinės singonijos, žvynelių, plokštelių formos. Smulkūs kristalai kartais sudaro masyvius agregatus. Rausvai violetinis. Blizgesys perlamutro. Kietumas 2,5–3,5. Tankis 2800–2900 kg/m³. Pneumatolitinės–metasomatinės kilmės. Randamas granitų pegmatituose ir greizenuose.

Lepidolito telkinių turi Čekija, Švedija, Rusija, Kazachstanas, JAV, Kanada, Namibija. Lepidolitas – svarbi ličio rūda, iš jo dar gaunama rubidis ir cezis. [1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Valentinas Kadūnas. Lepidolitas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 24 psl.