Leopoldas Dymša
| Leopoldas Dymša | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1893 m. vasario 15 d. Paūsupis, Raseinių valsčius |
| Mirė | 1959 m. kovo 25 d. (66 metai) Stamfordas, Konektikutas |
| Sutuoktinis (-ė) | Irena Parčevskaitė |
| Vaikai | Marija Dymšaitė-Ogden |
| Veikla | diplomatas, konsulas, vertėjas |
| Alma mater | Londono universitetas |
Leopoldas Dymša (1893 m. vasario 15 d. Paūsupyje, Raseinių valsčius – 1959 m. kovo 25 d. Stamforde, Konektikutas) – Lietuvos diplomatas, konsulas, vertėjas, karinis veikėjas, kapitonas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1915 m. baigė Kazanės gimnaziją, buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę. 1916 m. baigė Kazanės karo mokyklą. 1917 m. dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, buvo patekęs į nelaisvę.
1919 m. grįžo į Lietuvą, mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę. 1919–1922 m. ryšių karininkas prie prancūzų, vėliau prie britų karinės misijos Kaune, Krašto apsaugos ministerijos, 1920 m. Lietuvos vyriausybės atstovas Klaipėdos krašte. 1920 m. kapitonas. 1922 m. dėl ligos paleistas iš kariuomenės. Londono universitete baigė komercijos mokslus.
1929–1935 m. Lietuvos pasiuntinybės pirmasis sekretorius, vėliau patarėjas Berlyne, 1935–1936 m. patarėjas Rygoje, 1936–1940 m. generalinis konsulas Karaliaučiuje. Nacių internuoto Kazio Škirpos pavestas 1944–1946 m. ėjo Lietuvos pasiuntinio (laikinojo reikalų patikėtinio) Vokietijoje pareigas. Nuo 1946 m. Bendrojo Amerikos lietuvių fondo ir Amerikos katalikų vyskupų tarybos atstovas britų zonoje Vokietijoje. 1950 m. apsigyveno JAV.
Išvertė į lietuvių kalbą Harietos Bičer-Stou romaną „Dėdės Tomo trobelė“, Džonatano Svifto „Guliverio keliones“, bendradarbiavo spaudoje.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Juozas Jankauskas ir kt.. Leopoldas Dymša. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 777 psl.