Leonidas Melnikas
Leonidas Melnikas (g. 1957 m. balandžio 10 d. Vilniuje) – Lietuvos pianistas, vargonininkas, muzikologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Brolis Borisas Melnikas. 1980 m. baigė Leningrado N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos fortepijono ir vargonų klasę, 1982 m. – šios konservatorijos aspirantūrą, 1983 m. – doktorantūrą. 1986–1987 m. stažavo Ferenco Listo aukštojoje muzikos mokyklos Veimare vargonų ir fortepijono klasėje. 1993 m. tobulinosi Miuncheno aukštojoje muzikos mokykloje, 1996 m. Paryžiaus konservatorijoje ir „Guildhall School“ Londone. 1991 m. sociologijos daktaras. 2004 m. Daugpilio universiteto (Latvija) garbės daktaras.
Nuo 1983 m. Lietuvos konservatorijos (nuo 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) dėstytojas, nuo 1995 m. Bendrojo fortepijono katedros vedėjas; nuo 1994 m. profesorius. Nuo 1994 m. J. G. fon Herderio mokslo tarybos Muzikos istorijos komisijos (Vokietija) narys korespondentas.
Nuo 1993 m. fortepijoninio trio „Musica camerata Baltica“ (dar groja smuikininkas Barisas Traubas ir violončelininkas Valentinas Kaplūnas) narys. Kaip solistas ir kamerinių ansamblių narys koncertavo Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvos ir užsienio leidiniuose paskelbė straipsnių apie. muzikos kultūrą.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- C. Ph. E. Bachas ir Pabaltijys. Apie brolius Grotthussus, 1997 m.
- Muzikos kultūros ekologija, 2000 m.
- Muzikos paveldas: epochų ir kultūrų sankirta, 2007 m.
- Išnykusios kultūros pėdsakais: Lietuvos žydų muzikinis paveldas (XIX a. pabaiga-XX a. I pusė), 2008 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ona Juozapaitienė. Leonidas Melnikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 647 psl.