Leonidas Donskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Leonidas Donskis
L donskis.jpg
Gimė: 1962 m. rugpjūčio 13 d. (52 metai)
Klaipėda
Sutuoktinis(-ė): Jolanta Donskienė
Veikla: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslo prorektorius, Europos Parlamento narys (2009-2014), akademikas, visuomenės veikėjas
Partija: nepartinis[1].
Alma mater:
Žymūs apdovanojimai:

Leonidas Donskis (g. 1962 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdoje) – Lietuvos filosofas, eseistas, kultūros kritikas, idėjų istorikas, visuomenės veikėjas, Europos Parlamento narys (2009-2014), ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslo prorektorius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės pavaduotojas, Suomijos garbės konsulas Kaune.

Išsilavinimas[taisyti | redaguoti kodą]

1985 m. baigė lietuvių filologiją ir teatro pedagogiką Lietuvos konservatorijos Klaipėdos Pedagoginiame fakultete. 1987 m. baigė filosofiją Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakultete. 1990 m. gruodžio 11 d. VU apgynė disertaciją tema „Kultūros krizės ir jų filosofinė refleksija (O. Spenglerio, A. Toyonbee ir L. Mumfordo istoriosofinių koncepcijų istorinė-metodologinė analizė)“[2], filosofijos kandidatas (Vilniaus universitetas), 1999 m. Helsinkio universitete apgynė disertaciją, socialinių mokslų daktaras.

Pedagoginė, mokslinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

1991-1997 m. Klaipėdos universiteto Filosofijos katedros vedėjas, 1995-1997 m. Lyginamųjų civilizacijos studijų centro direktorius; nuo 1993 m. docentas. 1991-1993 m. filosofijos ir kultūros filosofijos dėstytojas Vilniaus universitete ir Vilniaus dailės akademijoje. 19972002 m. dėstė ir dirbo tyrėju JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Vengrijos universitetuose bei tyrimų centruose. Nuo 2002 m. Kauno VDU profesorius, nuo 2003 m. VDU HMF Filosofijos katedros vedėjas, Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius. Helsinkio universiteto docentas.

Nuo 2002 m. – VDU Politologijos katedros profesorius ir Išeivijos studijų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas. 2003-2005 m. – VDU Filosofijos katedros vedėjas. 2004 m. VDU atliko habilitacijos procedūrą (humanitariniai mokslai, istorija – darbai iš idėjų ir sąmoningumo istorijos). 2005 m. VDU Senatas suteikė profesoriaus pedagoginį vardą. Nuo 2005 m. – VDU Politikos mokslų ir diplomatijos instituto direktorius, o nuo 2006 m. – Politologijos katedros profesorius. Nuo 2005 m. – VDU Senato narys.

Tyrimų sritys ir studijų laukai – civilizacijų analizė, sąmoningumo istorija, politinių idėjų istorija, Rytų Europos idėjų istorija, Baltijos studijos, istorijos filosofija, kultūros filosofija, literatūros filosofija. Probleminiai židiniai – moralinė vaizduotė, moralinės biografijos, tapatybė, politika ir literatūra, socialinė kritika. L. Donskis pirmininkavo 3 daktaro disertacijų gynimo mokslo taryboms, oponavo 7 daktaro disertacijoms, dalyvavo 17 daktaro disertacijų gynimo mokslo tarybose, 4 habilitacijos procedūros komisijose.

Šeima[taisyti | redaguoti kodą]

Mama Joana Donskienė, brolis Robertas (jaunesnis 7 m.), Klaipėdos policijos autoūkio inžinierius[3].

L. Donskis vedęs; žmona Jolanta Donskienė (g. 1961 m.), psichologė, Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos kartu su M. Rostropovičiaus paramos ir labdaros fondu vykdomo projekto „Moksleivių vasaros akademija“, Nacionalinės moksleivių akademijos Asmenybės ugdymo programos vadovė[4].

Politinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

2009 m. Europos Parlamento rinkimuose Lietuvoje išrinktas į Europos Parlamentą Liberalų sąjūdžio (LRLS) rinkiminiame sąraše (kandidatavo 1-uoju numeriu; už LRLS balsavo 7,36 % rinkėjų), vienintelis LRLS atstovas EP.

Leonidas Donskis dirbo Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijoje (ALDE), kuri yra trečia pagal dydį politinė grupė Europos Parlamente. L. Donskis buvo Vystymosi komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio narys, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pavaduojantis narys, ES ir Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos parlamentinio bendradarbiavimo delegacijos narys, taip pat ES ir Moldovos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto ir delegacijos ryšiams su Izraeliu pavaduojantis narys, EURONEST parlamentinės asamblėjos narys bei Europos ir Viduržemio jūros šalių parlamentinės asamblėjos EMPA pavaduojantis narys.

Veikla organizacijose[taisyti | redaguoti kodą]

Pasiekimai[taisyti | redaguoti kodą]

  • 2013 Premio Letterario Giuseppe Acerbi (2013 Giuseppe Acerbi literatūros premija, Castel Goffredo, Mantua, Italija) už knygą Piccola mappa esperianziale (2013);
  • Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Fondo ir Suomijos Respublikos ambasados Vilniuje suteiktas Šviesuolio titulas ir apdovanojimas už draugystės tarp Lietuvos ir Suomijos stiprinimą (2013);
  • Bradfordo universiteto garbės daktaro laipsnis (Hon. DLitt./ Honorary Degree of Doctor of Letters), Anglija (2011);
  • Nyderlandų Karalystės Oraniečių-Nasau Ordino Komandoro Kryžius (2008 m.);
  • IREX’o tyrimų stipendija, JAV 19931994 m.;
  • Fulbrighto dėstymo stipendija, JAV 1994 m.;
  • Švedijos instituto tyrimų stipendija, Švedija 19971998 m.;
  • Kviestinė profesūra Dickinsono kolegijoje, JAV 19981999 m.;
  • Leverhulme’o tresto tyrimų stipendija, Anglija 19992000 m.;
  • Kviestinė profesūra Upsalos universitete, Švedija 2000 m.;
  • Paschalio P. Vacca’os vardo laisvųjų menų garbės profesūra Montevallo universitete, Alabama, JAV 20012002 m.;
  • Stipendija Budapešto kolegijoje (Priešakinių studijų institute), Vengrija (nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. vasario 29 d.);
  • Kviestinio tyrinėtojo stipendija Stokholmo universitete, Švedija 2004 m.;
  • Baltijos šalių rašytojų ir vertėjų centro stipendija, Visbis, Švedija 2005, 2007 m.;
  • Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos vardinė stipendija 20072008 m.;
  • Aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendija mokslininkui 20052006 m.;
  • Stasio Šalkauskio premija 2005 m.;
  • Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis 2005 m.;
  • LRT akcijos „Daugiau saulės, daugiau šviesos“ ir Lietuvos mokslo tarybos nominuotas Lietuvos metų mokslininkas 2006 m.;
  • Dienraščio „Klaipėda“ nominuotas Metų tolerancijos žmogus 2006 m.;
  • Dienraščio „Laikinoji sostinė“ nominuotas Kauno Minties Riteris 2006 m.;
  • Europos Komisijos Įvairovės ir Tolerancijos Ambasadorius Lietuvoje 2004 m.;
  • Europos mokslo fondo Humanitarinių mokslų komiteto narys 20052009 m.

Monografijos[taisyti | redaguoti kodą]

L. Donskio Mokslinių tyrimų pagrindinis objektas – šiuolaikinė socialinė, politinė ir kultūros filosofija, šiuolaikinė visuomenė ir kultūra. Veikalai yra tarpdisciplininio pobūdžio, jiems būdingas analizės ir socialinės kritikos kultūrinio liberalizmo požiūriu derinimas. Tyrimų medžiagą skelbia lietuvių ir anglų kalba. Apie 30 monografijų ir daugiau nei 500 straipsnių bei knygų autorius, knygų sudarytojas ir redaktorius, sykiu profesinių žurnalų specialių numerių kviestinis redaktorius. L. Donskio darbai išversti į Brazilijos portugalų, danų, estų, ispanų, italų, korėjiečių, lenkų, portugalų, rumunų, rusų, suomių, švedų, turkų, ukrainiečių, vengrų ir vokiečių kalbas. [reikalingas šaltinis]

Monografijos, straipsnių rinkiniai (lietuvių k.)[taisyti | redaguoti kodą]

  • Paprastos tiesos. Vilnius: Versus aureus, 2014 m. 176 p;
  • Paralelinės tikrovės. Vilnius: Versus aureus, 2013 m. 192 p;
  • Susitikimai: akimirkos portretai. Vilnius: Versus aureus, 2012 m. 120 p;
  • Niccolò Machiavelli: galios trajektorijos (sud.). Vilnius: Versus aureus, 2012 m. 216 p;
  • Lietuviškasis liberalizmas II (sud.). Vilnius: Versus aureus, 2012 m. 304 p;
  • Mažoji Europa: esteto žemėlapis. Vilnius: Versus aureus, 2012 m. 159 p;
  • Galia, vaizduotė ir atmintis: politikos ir literatūros etiudai. Vilnius: Versus aureus, 2011 m. 256 p;
  • Mažasis patirties žemėlapis. Vilnius: Versus aureus, 2010 m. 112 p;
  • Individualybės ir bendrystės galios: rinktinė jaunajam skaitytojui. Vilnius: Versus aureus, 2010 m. 336 p;
  • Pilietinis ugdymas: bendrojo lavinimo mokyklų 10 klasės vadovėlis. Vilnius: Versus aureus, 2010 m. 256 p;
  • 99 Baltijos istorijos. Klaipėda: Druka, 2010 m. 216 p;
  • Moderniosios kultūros filosofijos metmenys: Mokymo priemonė universitetų, humanitarinių fakultetų studentams. Vilnius. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993 m. 166 p. Perleista Versus aureus 2009 metais. 216 p;
  • Nepopuliarios įžvalgos: politikos komentarai ir esė. Vilnius: Versus aureus, 2009 m. 216 p;
  • Tyliosios alternatyvos: socialinės analizės ir kritikos eskizai. Vilnius: Versus aureus, 2008 m. 296 p;
  • XX amžiaus žmogus: Aleksandro Štromo portretai. Vilnius: Versus aureus, 2008 m. 352 p;
  • Taip. bet… Nepolitologiniai svarstymai apie politiką. Vilnius: Versus aureus, 2007 m. 239 p;
  • Be pykčio: vienerių metų minčių žemėlapis. Vilnius: Versus aureus, 2006 m. 336 p;
  • Tapatybė ir laisvė: trys intelektualiniai portretai. Vilnius, Versus aureus, 2005 m. 224 p;
  • Pilietinė visuomenė ir jos priešai: autoritetas, tiesa ir viešoji erdvė XXI amžiaus pradžios Lietuvoje. Vilnius, Versus aureus, 2004 m. 176 p;
  • Tarp Karlailio ir Klaipėdos: visuomenės ir kultūros kritikos etiudai. Klaipėda, Klaipėdos universiteto leidykla, 1997 m. 236p;
  • Tarp vaizduotės ir realybės: ideologija ir utopija nūdienos civilizacijos teorijoje. Vilnius: Baltos lankos, 1996 m. 239 p;
  • Moderniosios sąmonės konfigūracijos: Kultūra tarp mito ir diskurso. Vilnius, Baltos lankos, 1994 m. 281 p.

Monografijos (užsienio k.)[taisyti | redaguoti kodą]

  • Das Ende von Ideologie und Utopie? Nordhausen: Verlag Traugott Bautz, 2014. 276 p. 
  • Freiheit und Zugehörigkeit: Europäischer Kanon, kulturelle Identität und postmoderne Krise. Heidelberg: Springer VS, 2014. 342 p. 
  • Forme ale urii. Imaginația bântuită a filosofiei și literaturii moderne.Targoviste: Editura Cetatea de Scaun, 2014. 344 p. 
  • A Small Map of Experience: Reflections and Aphorisms. Toronto: Guernica, 2013. 75 p;
  • Fifty Letters from the Troubled Modern World A Philosophical-Political Diary 2009-2012". Nordhausen: Verlag T. Bautz GmbH, 2013;
  • Moral Blindness: the Loss of Sensivity in Liquid Modernity. Cambridge, England: Polity Press, 2013. 224 p;
  • Putere și imaginație. Studii de politică și literatură. Targoviste: Editura Cetatea de Scaun, 2012. 264 p;
  • Piccola mappa esperienziale. Aforismi, intuizioni, piccole storie. Novi Ligure: Joker, 2012. 116 p;
  • Potere e immaginazione. Studi di politica e letteratura. Rome: Aracne Editrice, 2012. 236 p;
  • Влада та уява. Студії з питань політики та літератури. Kiev: Спадщина-Інтеграл, 2012. 208 p;
  • Belletristik der Macht: Von Machiavelli bis Milan Kundera. München: ACCEDO Verlag, 2011. 222 p;
  • Modernity in Crisis: A Dialogue on the Culture of Belonging. New York: Palgrave Macmillan, 2011. 216 p;
  • Збентежена ідентичність і сучасний світ. Kiev: Факт, 2010. 312 p;
  • Armastus, vihkamine ja vastuseis. Tallinn: TLÜ KIRJASTUS, 2010. 366 p;
  • Troubled Identity and the Modern World. New York: Palgrave Macmillan, 2009. 218 p;
  • Amore per l’odio: la produzione del male nelle societa moderne. Prefazione di Zygmunt Bauman. Gardolo: Edizioni Erickson, 2008. 344 p;
  • Power and Imagination: Studies in Politics and Literature. New York: Peter Lang, 2008. 188 p;
  • Loyalty, Dissent, and Betrayal. Modern Lithuania and East-Central European Moral Imagination. With a preface by Zygmunt Bauman. Amsterdam/New York, Rodopi, 2005 m. 179 p;
  • Forms of Hatred: The Troubled Imagination in Modern Philosophy and Literature. Amsterdam & New York: Rodopi, 2003. 297 p;
  • Identity and Freedom: Mapping Nationalism and Social Criticism in Twentieth-Century Lithuania. London & New York: Routledge, 2002. 192 p;
  • The End of Ideology and Utopia? Moral Imagination and Cultural Criticism in the Twentieth Century. New York: Peter Lang, 2000. 236 p.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Vikicitatos

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]