Leonas Grinius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Leonas Grinius (g. 1945 m. balandžio 26 d. Kaune) – Lietuvos biochemikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1968 m. baigė Maskvos universitetą. 1981 m. biologijos mokslų daktaras.

19711991 m. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros dėstytojas. Nuo 1984 m. profesorius.

19911994 m. dirbo ir dėstė JAV Masačusetso technologijos institute ir Tafto universitete. 19942003 m. dirbo „Procter & Gamble“ kompanijoje; kūrė antibiotikus. Nuo 2003 m. dirba Cincinačio Vaikų ligoninės medicinos centre (JAV); tiria žmogaus ląstelių diferenciacijos molekulinius mechanizmus.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinės mokslinio darbo sritys: antibiotikų kūrimas, energijos kaupimo ir naudojimo mechanizmai bakterijose bei augalinių ir gyvūninių ląstelių membranose, ląstelių keitimasis genetine informacija.

Atskleidė membranos elektros potencialo susidarymą bakterijose, nustatė jo reikšmę deoksiribonukleorūgšties pernašos genetinei transformacijai, bakteriofaginei infekcijai ir konjugacijai. Išrado elektrodą membranų elektros potencialui matuoti mikroobjektuose, patobulino fluorescuojančiųjų dažų metodų bakterijų energijos apykaitai nustatyti.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Grinius L. (1982). Energetics of gene transfer into bacteria. Sov. Sci. Rev. Sect. D. 3:115-165 {Genų transporto energetika bakterijose}
  • Гринюс Л. (1986). Транспорт молекул у бактерий. Москва: Наука. (Makromolekulių transportas bakterijose).
  • Grinius L. (1987). Energy Transduction and Gene Transfer in Chemotrophic Bacteria: Macromolecules on the Move (Soviet Scientific Reviews Supplement Series, Physicochemi). (Energijos virsmai ir genų pernešimas bakterijose: Judriosios makromolekulės)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Leonas Grinius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 180 psl.