Leonas Gastila
| Leonas Gastila | |
|---|---|
| Gimė | 1918 m. spalio 2 d. Petrogradas, Rusija |
| Mirė | 2011 m. spalio 11 d. (93 metai) Vilnius |
| Veikla | inžinierius mechanikas |
| Alma mater | 1946 m. Vytauto Didžiojo universitetas |
Leonas Gastila (1918 m. spalio 2 d. Petrograde, Rusija – 2011 m. spalio 11 d. Vilniuje) – Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1946 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1944–1950 m. Vytauto Didžiojo universiteto (nuo 1946 m. Kauno universitetas) dėstytojas, 1948–1950 m. Transporto mašinų katedros vedėjas. 1950 m. technikos mokslų kandidatas.[1] 1950–1970 m. Kauno politechnikos instituto dėstytojas, 1950–1964 m. Automobilių transporto katedros vedėjas, nuo 1952 m. docentas. 1970–1990 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto dėstytojas.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Svarbiausi darbai iš mašinų gamybos technologijų ir automobilių transporto. 9 išradimų autorius. Sukonstravo mikrovariklių bandymo, vairuotojų psichomotorinių reakcijų tyrimo (Reakcija-2) stendus ir vadovavo jų gamybai. Daug prisidėjo prie automobilių terminijos tobulinimo.[2][3]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Melioracijos darbų mechanizacija, 1954 m.
- Automobilio vairuotojo mėgėjo vadovas, 1960 m.
- Motociklai, 1961 m.
- Automobilių ir traktorių varikliai, 1974 m.
- Motociklai, motoroleriai ir mopedai, 1976 m.
- Automobiliai ir traktoriai, 1978 m.
- Energija, automobiliniai degalai ir jų tausojimas, 1981 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=G&sritis=T Archyvuota kopija 2013-10-29 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Leonas Gastila. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 581
- ↑ Leonas Gastila. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 446 psl.