Leonas Afrikietis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Leo Africanus
Sebastiano del Piombo Portrait of a Humanist.jpg
1520 m. Sebastiano del Piombo „Humanisto portretas“, dažnai laikomas vaizduojančiu Leoną Afrikietį
Gimimo vardas: al-Hasan ibn Muħammad al-Wazān al-Fasī
Visas vardas: Joannes Leo Africanus
Gimė: Granada, Granados karalystė, Ispanija
1494 m.
Mirė: 1554 m. (~60 metų)
Italija (?)
Gyven. vieta: Fesas, Roma
Tautybė: berberas-andalūzas
Religija: islamas, nuo 1520 m. katalikybė
Veikla: keliautojas, diplomatas, rašytojas
Alma mater: al Karavino universitetas

Jonas Leonas Afrikietis (lot. Joannes Leo Africanus), gimė kaip al-Hasanas bin Muhamedas al-Vazanas (arab. حسن ابن محمد الوزان الفاسي; g. ~1494 m. Granadoje – m. ~1554 m.) – maurų keliautojas, Šiaurės Afrikos tyrinėtojas.

Apie Leono Afrikiečio biografijos detales daugiausia žinoma tik iš jo paties užrašų. Gimė Granadoje, jo kilmė buvo berberiška-andalūziška. Vaikystėje su šeima persikėlė į Fesą, ten studijavo al Karavino universitete. Jaunystėje lydėjo savo dėdę diplomatinėse misijose po Magribą, 1510 m. nukeliavo iki Timbuktu (tuomet priklausė Songhajų imperijai). 1517 m. keliaudamas iš Konstantinopolio atsidūrė Rozetos uoste Egipte, kuomet Egiptas buvo puolamas osmanų. Tada jis patraukė per Kairą į Asuaną, iš ten kirto Raudonąją jūrą ir pasiekė Arabiją. Greičiausiai atliko hadžą Mekoje. 1518 m. keliaudamas į Tunisą, Leo Afrikanas atsidūrė ispanų piratų nelaisvėje (prie Kretos arba Džerbos). Keliautojas buvo nugabentas į Romą ir pasodintas į Šv. Angelo pilies kalėjimą. Tačiau kai buvo suprasta, koks žmogus sulaikytas, Leonas Afrikietis buvo pristatytas popiežiui Leonui X. 1520 m. keliautojas Šv. Petro bazilikoje buvo pakrikštytas, gavo Jono Leono Afrikiečio (Joannes Leo Africanus) vardą. Jis buvo pakviestas į popiežiškąjį teismą kaip galimas tarpininkas osmanams užpuolus Italiją.

1600 m. angliškojo Leono Afrikiečio knygos leidimo viršelis

Vėliau jis keliavo po Italiją, Bolonijoje parašė arabų-hebrajų-lotynų medicinį žodyną (išliko tik arabiškoji dalis) ir arabų kalbos gramatiką (išliko tik keletas puslapių). 1526 m. grįžo į Romą, kur popiežiaus Klemenso VII globoje parašė savo žymiausią veikalą apie Šiaurės Afrikos geografiją – Della descrittione dell’Africa et delle cose notabili che iui sono, per Giovan Lioni Africano. 1550 m. jis buvo išleistas venecijiečių leidėjo Giovanni Battista Ramusio. Ši knyga tapo labai populiari, buvo išversta į keletą kalbų. Abejojama, ar visos knygoje minimos vietos buvo aplankytos keliautojo (pvz., Hausų kraštas, Bornu); greičiausiai jis rėmęsis kitų keliautojų pasakojimais.

Apie tolimesnį Leono Afrikiečio gyvenimą duomenų nėra.