Lenkimų senosios kapinės

Koordinatės: 56°10′55″š. pl. 21°18′47″r. ilg. / 56.181935°š. pl. 21.31301°r. ilg. / 56.181935; 21.31301
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lenkimų senosios kapinės

Kapinių vaizdas iš šiaurės rytų pusės
Lenkimų senosios kapinės
Lenkimų senosios kapinės
Koordinatės
56°10′55″š. pl. 21°18′47″r. ilg. / 56.181935°š. pl. 21.31301°r. ilg. / 56.181935; 21.31301
Vieta Skuodo rajonas
Seniūnija Lenkimų seniūnija
Plotas 0,06 ha
Naudotas XVIXX a. I p.

Lenkimų senosios kapinės, Pušų kapai, Maro kapeliai, Kapeliai (saugotinas kultūros paveldo objektas) – neveikiančios kapinės vakariniame Skuodo rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, 1,9 km į rytus nuo Šventosios upės ir Latvijos sienos, Lenkimų miestelio (Lenkimų seniūnija) pietvakariniame pakraštyje, kelio SkuodasKretinga (S. Daukanto gatvės) dešinėje pusėje.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinių vaizdas iš rytų pusės, nuo kelio Skuodas-Kretinga (S. Daukanto g.)

Įrengtos šiaurės – pietų kryptimi pailgoje kalvelėje, apjuostos statinių tvoros, kurios rytinėje pusėje įrengti varteliai. Kapinių pakraščiuose auga kelios pušys, o centrinėje dalyje – vietinės reikšmės gamtos paminklu laikoma Kapų pušis. Į pietus nuo jos stovi monumentalus kryžius ir pora koplytėlių. Pietinėje dalyje išliko pora betoninių antkapių, ženklinančių buvusius kapus.

Priešais kapines pakelėje pastatytas stogastulpio tipo anotacinis ženklas su įrašu „PUŠŲ KAPAI“.

Teritorijos plotas – 0,06 ha.

Kapų pušis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pušis sena, vienkamienė, apie 18 m aukščio. Kamieno apimtis – 333 cm. Jame matosi užaugusios drevės žymė, kuri leidžia manyti, kad drevinės bitininkystės laikais drevėje buvo auginamos bitės ir iš jos kopinėjamas medus.

Pušis įrašyta į vietinės reikšmės gamtos paminklų sąrašą, aptverta statinių tvorele.

Monumentalus kryžius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medinis, kryžmiškas, dažytas rudos spalvos aliejiniais dažais, priekiu atsuktas į rytus. Stiebas ir skersinis stačiakampio nukirstais kampais skerspjūvio. Kryžiaus liemuo platėja į apačią, o viršūnė ir pečiai užsibaigia dvigubos piramidės nukirstomis viršūnėmis pavidalo galais. Prie kryžmos pritvirtinta lieto metalo nukryžiuoto Kristaus skulptūrą, virš kurios puslankiu išlenktas skardos stogelis, puoštas trikampių motyvo karpytu ornamentu.

Koplytėlės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stovi į šiaurę ir šiaurės vakarus nuo kryžiaus, pastatytos ant palaidų stambių lauko akmenų pamatų, atsuktos priekiniais fasadais link gatvės. Jos medinės, stačiakampės stačiasienės, vienkamarės, dažytos geltonos, baltos ir žydros spalvos aliejiniais dažais. Pirmoji koplytėlė atvira iš vienos, o antroji – iš trijų pusių, durelės ir langai įstiklinti. Abiejų koplytėlių stogai trišlaičiai, apskardinti, o frontonai paremti ant kolonėlių. Pirmosios koplytėlės priekinį fasadą puošia gausūs pridėtiniai kiauraraščiai augalinio motyvo ornamentai su stilizuotu kryželiu virš kraigo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinės veikė XVIXVIII a. Jas uždarius, iki XX a. vid. čia buvo pakasami iš Šventosios upės ištraukti neatpažinti skenduoliai, savižudžiai, nekrikštyti mirę naujagimiai ir kūdikiai, kitatikiai, laisvamaniai. Pasakojama, kad daug lenkimiškių kapinėse atgulė per 17101711 m. Didįjį marmetį, dėl to kapinės buvo pavadintos Maro kapeliais (Markapiais).

Mirusiesiems atminti, nuo seno kapinėse buvo statomi monumentalūs kryžiai ir koplytėlės. Dabartinės koplytėlės statytos XX a. I p., o atnaujintos – XX a. II p. Monumentalus kryžius pastatytas XX a. pab.

Kapinėse nuo neatmenamų laikų auga pušys, dėl kurių vieta dažniausiai vadinama Pušų kapais.

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.