Lenino priesakai (Šalčininkai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Lenino priesakai – Eišiškių rajono ir Šalčininkų rajono laikraštis, ėjęs nuo 1963 m. kovo 2 d. iki 1991 m. gegužės 25 d. tris kartus per savaitę.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki 1965 m. buvo LKP CK ir LTSR Ministrų Tarybos laikraštis prie Eišiškių gamybinės valdybos, nuo 1965 m. – LKP Eišiškių rajono komiteto ir Darbo žmonių deputatų tarybos leidinys. 1962 m. gruodžio mėn. sujungus Eišiškių ir Šalčininkų rajonus, leistas tų rajonų gyventojams, o 1972 m. Eišiškių rajoną pavadinus Šalčininkų rajonu, tapo LKP Šalčininkų rajono komiteto ir Darbo žmonių deputatų tarybos leidiniu. Nuo 1991 m. sausio 1 d. – Šalčininkų rajono Darbo žmonių deputatų tarybos leidinys, nuo 1991 m. Nr. 69 – Šalčininkų rajono Tarybos laikraštis.

Iki 1991 m. rugpjūčio mėn. ėjo pavadinimu „Lenino priesakai“, 1991 m. Nr. 66–73 vadinosi „Laba diena“. Tiražas 1987 m. – 600 egz., 1991 m. – 205 egz. Ėjo rusų kalba „Zavety Lenina“ (tir. 1991 m. – 7700 egz.) ir lenkų kalba „Przykazania Lenina“ (1991 m. – 1700 egz.).

1991 m. rugsėjo 25 d. laikraštis „Laba diena“ buvo prijungtas prie Šalčininkų krašto laikraščio „Šalčia“. [1]

Redaktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 270 psl.