Lengvasis kultūrizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gera fizinė parengtis ir užsigrūdinimas yra svarbūs žmogaus sveikatai

Lengvasis kultūrizmas, kūno rengyba (angl. fitness, taip pat physical fitness – tinkamumas, gera fizinė būklė, pajėgumas, užsigrūdinimas), nevartotinas terminas „fitnesas“ [1] – sporto šaka (viena iš kultūrizmo krypčių), pratybos, palaikančios gerą žmogaus fizinę būklę, taip pat vienas iš laisvalaikio praleidimo būdų.

Esmė ir tikslai[taisyti | redaguoti kodą]

Lengvojo kultūrizmo esmė yra kūno linijų tobulinimas (raumenų masės auginimas, raumenų struktūros ryškinimas, kūno formų išraiškingumas). Lengvojo kultūrizmo metu atliekami fiziniai pratimai su įvairiais įrankiais (štanga, treniruokliais, svarmenimis), stiprinant žmogaus raumenis, ugdant jėgą.

Lengvasis kultūrizmas savo pobūdžiu skiriasi nuo „tradicinio“ kultūrizmo, nes pratimai ir pratimų sistemos (treniruotės) yra kiek kitokios, t. y., fizinis krūvis nėra labai intensyvus, naudojami lengvi svarmenys. Kartais sakoma, kad lengvasis kultūrizmas yra tarpinė sporto šaka tarp kultūrizmo ir gimnastikos.

Pagrindiniai lengvojo kultūrizmo tikslai:

Fiziniai pratimai su svarmenimis
  • širdies ir viso organizmo sveikatingumo didinimas
  • kūno lankstumas
  • raumenų ištvermė
  • raumenų jėga ir galia
  • emocinė pusiausvyra
  • geras judesių koordinavimas
  • reakcijos lavinimas
  • raumeninio ir riebalinio audinio kiekio kūne subalansavimas

Treniruotės[taisyti | redaguoti kodą]

Reguliarias lengvojo kultūrizmo treniruotes siūlo sveikatingumo klubai, kuriuose būna įrengti specialūs treniruokliai įvairioms raumenų grupėms lavinti, taip pat yra svarmenys ir kita įranga. Lengvuoju kultūrizmu galima užsiimti ir namie, atliekant įvairius fizinius pratimus su svarmenimis. Patalpa, kurioje sportuojama, turi būti gerai vėdinama.

Fizinių pratimų metu yra treniruojamos visos kūno raumenų grupės: [2][3]

Prieš pagrindinę treniruotę privalomas ne mažiau 10 minučių apšilimas, kad kūnas (ypač, širdis) pasiruoštų fiziniam krūviui. Kiekviena treniruočių programa turi tam tikrą konkrečią paskirtį (pavyzdžiui, sumažinti riebalinio audinio kiekį kūne arba užauginti raumenis). Be fizinių pratimų, taip pat būtina bėgioti, atlikti raumenų tempimo pratimus, plaukioti.

Naujokai treniruotes turi atlikti prižiūrint treneriui, nes yra sąnarių ir raumenų traumų tikimybė.

Maitinimosi ypatumai[taisyti | redaguoti kodą]

Sportuojantys su svarmenimis turi prižiūrėti savo mitybą. Dienos raciono apie 60 procentų turėtų sudaryti baltymai, mažiau – angliavandeniai ir visai mažai – riebalai. [4]

Kartais vartojami įvairūs maisto papildai.

Lengvasis kultūrizmas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Šią sporto šaką koordinuoja Tarptautinė lengvojo kultūrizmo federacija (Tarptautinė fitneso federacija), turinti ir savo atstovybę Lietuvoje. 2007 metais Tarptautinės lengvojo kultūrizmo federacijos vykdomosios tarybos nariams Lietuvos Respublikos Seime buvo surengtas oficialus priėmimas. Tarptautinė federacija supažindino su savo veikla bei ateities planais, diskusijose buvo aptarti lengvojo kultūrizmo sporto, sveikatingumo ir aukšto sportinio meistriškumo vystymo Lietuvoje ir pasaulyje klausimai.

Tarptautinė lengvojo kultūrizmo federacija 1968 m. yra įsteigusi „Gintarinį prizą“. 2008 m. tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras švenčia 40-ties metų jubiliejų.

Sparčiai populiarėjant lengvojo kultūrizmo sportui pasaulyje, šiandien svarbų vaidmenį tarptautiniame sporto gyvenime vaidina JAV, Argentina, Lietuva, Rusija, Slovakija, Lenkija ir Latvija. [5]

1998 m. (Palangoje) vyko Tarptautinės lengvojo kultūrizmo federacijos organizuotas pasaulio čempionatas. Būtent Palangoje vykusio tarptautinio kongreso metu buvo nuspręsta Lietuvoje registruoti tarptautinę lengvojo kultūrizmo (fitneso) federaciją (WFF).

2005 m. Vilniaus kongresų rūmuose vykęs pasaulio čempionatas susilaukė labai didelio populiarumo: čempionate dalyvavo 742 dalyviai iš 32 šalių. Prizą iškovojo daugkartinė pasaulio čempionė klaipėdietė Jolanta Mileriūtė. Už pasiekimus sporte Jolanta Mileriūtė taip pat yra apdovanota prezidento Valdo Adamkaus garbės raštu.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]