Lendmanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kilmingųjų titulai
Monarchai imperatorius | kaizeris

caras
karalius | konungas
didysis kunigaikštis

Tituluoti
kilmingieji
kunigaikštis | princas | hercogas | jarlas

markgrafas | markizas
landgrafas
grafas | erlas
vikontas
baronas | freiheras
baronetas

Neapibrėžtos
padėties tituluoti
kilmingieji
burggrafas | bojarinas
šatelenas | edleris |

Lendmanas (norv. lendmann; sen.norm. lendr maðr) – viduramžių Norvegijos titulas, apytiksliai atitinkantis baroną, todėl lendmanai buvo žemesni už jarlus. XIII a. Norvegijoje būdavo 10-20 lendmanų.

Žodis lendr maðr pirmą kartą užfiksuotas skaldų poezijoje karaliaus Olafo Haraldssono valdymo metu XI a. pradžioje. Lendmanai buvo atsakingi už savo teritorijos gynybą ir teisingumą joje. Magnus Lagabøte visus tuo metu buvusius lendmanus pervadino į baronus. 1308 m. karalius Haakonas V panaikino Norvegijoje ir barono titulą.