Lendmanas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Kilmingųjų titulai | |
|---|---|
| Monarchai | imperatorius | kaizeris |
| Tituluoti kilmingieji |
kunigaikštis | princas | hercogas | jarlas markgrafas | markizas |
| Neapibrėžtos padėties tituluoti kilmingieji |
burggrafas | bojarinas šatelenas | edleris | |
Lendmanas (norv. lendmann; sen.norm. lendr maðr) – viduramžių Norvegijos titulas, apytiksliai atitinkantis baroną, todėl lendmanai buvo žemesni už jarlus. XIII a. Norvegijoje būdavo 10-20 lendmanų.
Žodis lendr maðr pirmą kartą užfiksuotas skaldų poezijoje karaliaus Olafo Haraldssono valdymo metu XI a. pradžioje. Lendmanai buvo atsakingi už savo teritorijos gynybą ir teisingumą joje. Magnus Lagabøte visus tuo metu buvusius lendmanus pervadino į baronus. 1308 m. karalius Haakonas V panaikino Norvegijoje ir barono titulą.
