Lenčicos kunigaikštystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lenčicos kunigaikštis)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
lenk. Księstwo łęczyckie
Lenčicos kunigaikštystė
Lenkijos karalystės vasalė nuo 1300

1231 – 1352

Herbas of

Herbas

Location of
Location of
Teritorija 1291 m. (pilka, centre)
Sostinė Lenčica
Valdymo forma Monarchija
Lenčicos kunigaikštis
 1231–1247 Konradas I Mazovietis
 1327–1352 Vladislovas Garbanius
Era Viduramžiai

Lenčicos kunigaikštystė – kunigaikštystė, XIII–XIV a. egzistavusi dabartinėje vidurio Lenkijoje, Lodzės vaivadijos šiaurės rytinėje dalyje. Šios kunigaikštystės valdyta teritorija sudaro atskirą Lenkijos istorinį regioną, dar vadinamą Lenčicos žeme (lenk. Ziemia łęczycka).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po kunigaikščio Boleslovo III Kreivaburnio mirties 1138 m. Lenčicos miestas kartu su didelėmis teritorijomis aplink jį atiteko jo našlei Salomėjai, kuri čia valdė iki pat savo mirties 1144 m. Vėliau teritorija perėjo Senjorato provincijai.

Pirmasis, vėl išskyręs teritoriją kaip atskirą valdą, 1231 m. buvo Mazovijos kunigaikštis Konradas I Mazovietis, kuris tuo metu buvo ir Krokuvos kunigaikščiu. Nors iš karto po to Krokuvoje valdžią paėmė Henrikas I Barzdotasis, Konradas perėmė dideles Lenčicos ir Seradzo žemes į Mazovijos Piastų rankas. Po jo mirties 1247 m. Lenčica ir Seradzas atiteko jo sūnui Kazimierui, tuo metu jau valdžiusiam Kujaviją.

Po Kazimiero mirties 1267 m. Lenčicos kunigaikščiu tapo jo sūnus Lešekas Juodasis, vėliau paveldėjo šio sūnus Kazimieras II Lenčinskis. Kadangi šis neturėjo palikuonių, po jo mirties 1294 m. Lenčicą paveldėjo Vladislovas I Lokietka, įjungęs ją į vienijamą Lenkijos karalystę. Nuo tada Lenčica ėmė prarasti savo, kaip kunigaikštystės, statusą, ir buvo vis dažniau įvardijama kaip Lenčicos žemė.

Po to, kai 1327 m. Vokiečių ordinas laikinai okupavo Kujavijos kunigaikštystes, Lenčicą perėmė išvyti Dobrynės kunigaikščiai Vladislovas Garbanius ir Boleslovas Dobrynietis. Po pastarojo mirties 1327 m., Vladislovas tapo vienvaldžiu Lenčicoje, kurią išlaikė iki mirties (1343 m. jis susigrąžino ir Dobrynę). Kadangi Vladislovas nepaliko įpėdinių, Lenčicą perėmė jo giminaitis Lenkijos karalius Kazimieras III ir įjungė į Lenkijos karalystę. Lenčicos žemėje suformuota atskira Lenčicos vaivadija.

Kunigaikščiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]