Lempira (vadas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paminklas Lempirai Erandikės miestelyje

Lempira – indėnų lenkų karo vadas. XVI a. pirmoje pusėje vadovavo aktyviam vakarų Hondūro genčių pasipriešinimui prieš ispanų konkistadorus, vadovaujamus Fransisko de Montecho.

Pasak Hondūro istoriko Jorge Lardé y Larín, vardas Lempira kilęs nuo lenkų žodžių lempa – „valdovas“ ir era – „kalnai“. 1535 m. Lempira lenkų kasiko Entepikos nurodymu įsitvirtino Serkino kalne ir ten ruošė pasipriešinimą ispanams. Jam pavyko sutelkti apie 30 tūkst. indėnų iš 200 kaimų. Juo pasekusios sukilo indėnų grupės Komajagvos slėnyje ir Olanče. Fransikas de Montechas, o vėliau Alonsas de Kaseresas negalėjo numalšinti sukilimo iki pat 1537 m.

Tik nužudę Lempirą ispanai sugebėjo įsitvirtinti vidurio ir vakarų Hondūre. 1539 m. jie ten įkūrė Grasjaso miestą.

Tikslios indėnų vado mirties aplinkybės nėra žinomos, yra tik du vienas kitam prieštaraujantys šaltiniai: pasak kronikininko Antonio de Herrera y Tordesillas (jo versija Hondūre laikoma oficialia), Lempira buvo įviliotas į ispanų spąstus. Jį ispanai įkalbėję susitikti su dviem Alonso de Kasereso patikėtiniais ir sudaryti sutartį dėl taikos. Tačiau susitikimo metu vienas kavalerijos narys nušovė vadą su arkebūza. Pagal kitą Indijų generaliniuose archyvuose rastą 1558 m. Rodrigo Ruiso parašytą dokumentą, vieno iš mūšių metu Ruisas nukirtęs Lempirai galvą. Pasak jo, indėnų vadas buvo apsirengęs ispanų šarvais ir manė esąs nenukaunamas.

Lempira laikomas Hondūro nacionaliniu didvyriu. Jo garbei pavadinta šalies valiuta, departamentas ir miestas (žr. Lempira (reikšmės)).