Leliūnų pagrindinė mokykla

Koordinatės: 55°28′38″š. pl. 25°23′40″r. ilg. / 55.477128°š. pl. 25.394366°r. ilg. / 55.477128; 25.394366
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°28′38″š. pl. 25°23′40″r. ilg. / 55.477128°š. pl. 25.394366°r. ilg. / 55.477128; 25.394366

Leliūnų pagrindinė mokykla
[[Vaizdas:|Leliūnų pagrindinė mokykla herbas|center|100px]]
Leliūnų pagrindinė mokykla
Adresas Ežero g. 16, Leliūnai
Direktorius(-ė) Vygantas Kornejevas
Mokinių skaičius 90
Įkūrimo data 1853 m.
Uždarymo data 2016 m.
Išleista laidų
Pedagogų skaičius 21

Utenos rajono Leliūnų pagrindinė mokykla – buvusi dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Leliūnuose (Utenos raj.), Ežero g. 16, vykdžiusi priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba. Įstaigos kodas 190183260. Steigėjas Utenos rajono savivaldybės taryba.

Iki 1905 m. įkurta pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, 19051944 m. pradžios mokykla dėstomąja lietuvių kalba, 19441949 m. progimnazija, 19491955 m. septynmetė, 19552001 m. vidurinė, nuo 2001 m. Leliūnų pagrindinė mokykla. [1]

2016 m. rugsėjį mokykla uždaryta.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1853 m. vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva Leliūnuose įkurta pirmoji lietuviška pradžios mokykla, kurią lankė 5 mokiniai.[2] Mokyklai neteko ilgai gyvuoti. Uždraudus lietuvišką žodį, buvo uždrausta ir jos veikla. 1865 m. įkurta rusiška cerkvinio tipo mokykla. Šalia jos Leliūnų dvaro savininkas Siziniauskas įsteigė lenkišką mokyklą.

Nei rusiškoji, nei lenkiškoji mokyklos nebuvo populiarios, jas lankė nedidelis skaičius mokinių. Tačiau miestelio gyventojai ir apylinkės valstiečiai stengėsi savo vaikus išmokyti skaityti ir rašyti lietuviškai. Šio darbo ėmėsi daraktoriai Feliksas Poska, Kazys Pajada, Pranas Miliūnas, Vincas Zaranka, Rapolas Guobys ir kiti.

Atgavus spaudos laisvę 1905 m. kunigo Antano Masaičio iniciatyva atkurta lietuviška pradžios mokykla. Pirmasis mokytojas šioje mokykloje buvo poeto Algimanto Baltakio senelis Antanas Zaranka. Ši mokykla gyvavo iki Pirmojo pasaulinio karo. 19151916 m. vietoje trijų įvairių mokyklų liko viena lietuviška pradžios mokykla. Pirmasis šios mokyklos mokytojas – Balys Kemėšius.

1939 m. pradėtas statyti šešių komplektų tipinis pradžios mokyklos mūrinis pastatas. 1940 m. dviejų aukštų namas pastatytas, bet pabaigti įrengti mokyklą sutrukdė Antrasis pasaulinis karas. Karo metais vokiečiai mokyklos pastate buvo įrengę rusų karo belaisvių stovyklą. 1944 m. Leliūnuose įkurta progimnazija. Pirmasis jos direktorius – Antanas Girnius. 1946 m. Leliūnų progimnazija išleido pirmąją ketvirtos klasės 36 mokinių laidą. 1949 m. įvestas privalomas septynerių metų vaikų mokymas ir Leliūnų mokykla pavadinta Leliūnų septynmete mokykla. Pirmasis jos direktorius Vaclovas Cicėnas.

1955 m. įkurtos VIII ir IX klasės, mokykla gavo Leliūnų vidurinės mokyklos vardą. Pirmasis direktorius – Viktoras Kubickas. 1958 m. Leliūnų vidurinė mokykla išleido pirmąją laidą – atestatus gavo 8 abiturientai. 1978 m. sausio 12 d. mokykla įsikėlė į naujas patalpas.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Antanas Zaranka, 1905 m.
  2. Balys Kemėšius, 1905–1917 m.
  3. Serapinas Zaranka, 1917–1920 m.
  4. Antanas Girnius, 1920–1929 m.
  5. Juozas Vėgėlė, 1929–1932 m.
  6. Juozas Kardonas, 1932–1940 m.
  7. Antanas Girnius, 1940–1946 m.
  8. Kazimieras Mikėnas, 1946–1947 m.
  9. Vytautas Tarvydas, 1947–1949 m.
  10. Vaclovas Cicėnas, 1949–1950 m.
  11. Pranas Zabulis, 1950–1952 m.
  12. Aldona Sunklodaitė, 1952–1956 m.
  13. Viktoras Kubickas, 1956–1958 m.
  14. Vytautas Puodžiukas, 1958–1960 m.
  15. Povilas Šakėnas, 1960–1963 m.
  16. Antanas Štaras, 1963–1978 m.
  17. Regina Mitalienė, 1978–1986 m.
  18. Audronė Kviklienė, 1986–1988 m.
  19. Antanas Panavas, 1989–1999 m.
  20. Edmundas Martinavičius, nuo 1999 m.
  21. Vygantas Kornejevas nuo 2014 m.

Žymūs mokytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Už labai gerą mokymąsi aukso medaliais apdovanoti:

  • Jonas Šapoka, 1967 m.
  • Nijolė Žalalytė-Butkevičienė, 1973 m.
  • Zita Voverytė-Mikulėnienė, 1973 m.
  • Rita Ragauskaitė-Laurinaitienė, 1974 m.
  • Vida Juodkaitė-Mameniškienė, 1978 m.
  • Gintautas Zabiela, 1980 m.
  • Asta Ragauskaitė-Kalėdienė, 1982 m.

Kiti žymūs mokiniai:

Himnas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ant kalvos neaukštos Aukštaitijoj
Stovi pastatas baltas puikus.
Mokykla ji Leliūnuos vadina
Ji augina čia žmones puikius
Jinai daugel kartų jau išleido
Į gyvenimo tolius plačius.
O tie žmonės lyg perlai pabiro
Po visus lietuvos kampelius.
Čia subrendo poetai ir dainiai,
Akademikai ir daktarai.
Jie vis garsina kraštą Leliūnų,
Savo posmais ir mokslo vardais.
Ant kalvos neaukštos aukštaitijoj,
Stovi pastatas baltas puikus.
Mokykla ji Leliūnuos vadina
Tegyvuoji ji ilgus metus.

Muzika A. Daškevičienės, žodžiai G. Voverienės

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Leliūnai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 714 psl.
  2. A. Alekna. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. 1922, p. 59

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]