Ledrogių sportas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ledrogių sportininkai

Ledrogių sportas (bobslėjus, angl. bobsleigh 'greitasis nusileidimas nuo kalno') – ledo sporto šaka, kurioje sportininkai čiuožia specialiai įrengta ledo trasa nuo kalno vairuojamomis rogėmis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Ledrogių sporto gimtinė yra Šveicarija. Sankt Morice 1884 m. buvo įkurtas pirmas pasaulyje ledrogių sporto klubas, sudarytos pagrindinės šios sporto šakos varžybų taisyklės. Ledrogių sporto varžybose iki 1972 m. dalyvavo tik vyrai.

Nors slydimas sniegu ar ledu toboganais, rogėmis ir slidėmis jau seniai populiarus šiaurės kraštuose, bobslėjus yra palyginti nauja sporto šaka. Ji atsirado XIX amžiaus pabaigoje, kai dvi senoviškos lenktyninės rogės buvo sujungtos lenta, o prie priekinių rogių pritvirtintas vairavimo mechanizmas. Sankt-Morice, XIX amžiaus pabaigoje buvo organizuotas ir pirmas pasaulyje bobslėjaus sporto klubas, kur buvo sudarytos šios sporto šakos pagrindinės varžybų taisyklės. Be to rogių ekipažą sudarydavo grupė iš 5 žmonių - 3 vyrų ir 2 moterų. Vėliau ekipažo narių kiekis būdavo įvairus - iš dviejų žmonių, keturių žmonių, penkių žmonių, o kartais net ir iš 8 žmonių. O pirmosios bobslėjaus varžybos buvo surengtos 1898 m. būtent Šveicarijoje, Sant Morico gatvėmis.

Pirmąją bobslėjaus trasą 1902 m. Sant Morice pastatė vietinis bobslėjaus klubas. Bėgant metams bobslėjaus trasos kito, iš tiesų virto vingiuotomis. Tuo pat metu pradinės medinės rogės užleido vietą aerodinamiškai aptakioms stiklo pluošto ir metalo rogėms. Pirmosios pasaulyje ypatingos rogės - BOB`as buvo sukonstruotos 1904 metais. Bobslėjus pradėjo plisti daugelyje Europos šalių, kur buvo pradėtos rengti varžybos, o paskui ir šios sporto šakos nacionaliniai čempionatai. Austrijoje jie rengiami nuo 1908 metų, o Vokietijoje - nuo 1910 metų.

Šešto dešimtmečio pradžioje pradėta naudoti pasunkinimus, siekiant atsverti natūraliai sunkesnės komandos privalumus. 1923 m. Paryžiuje buvo įkurta Tarptautinė bobslėjaus ir Tobogano Federacija (FIBT), kitais metais ši sporto šaka startavo olimpinėse žaidynėse Šamoni, Prancūzijoje. Tobognas - tarp Kanados indėnų platinamos nenaudingos medinės rogės, kurios tapo naudojamos kaip sportinis inventorius. XX amžiaus pradžioje buvo rengiamos oficialios nusileidimo nuo kalnų ant tobogano varžybos. Vėliau šis žodis kaip tradicija buvo išsaugotas Tarptautinės Federacijos FIBT pavadinime, vedančios ir dabar bobslejaus vystymą pasaulyje. 2002 m. olimpinėse žaidynėse pirmą kartą susirungė moterų bobslėjaus komandos. Pasaulio čempionatai rengiami kasmet, išskyrus olimpinius metus. Olimpinėse žiemos žaidynių programose bobslėjus buvo įtrauktas 1924 m. 1924 metais varžybos vyko ant 4-viečių rogių. 1928 m. - ant 5-viečių rogių. Nuo 1932 m. (išskyrus 1960 m.), varžybos vyksta ant 2-viečių ir 4-viečių rogių.

Rogės[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmosios ledrogės

Pirmosios specialios rogės – ledrogės (bobas) buvo sukonstruotos 1904 m. Jos buvo medinės su pritvirtintomis metalinėmis pavažomis. Priekinė pora judri, su vairu, galinė nejudri su stabdžiais, kurie įsirėždami į ledą stabdo ledroges.

Šiuolaikinės rogės kuriamos pagal standartinį projektą iš vientiso metalinio korpuso, pritvirtinto ant dviejų porų pačiūžų. Rogėms taikomas svorio ir matmenų limitas, kuris nustatytas dvivietėms ir keturvietėms rogėms pasaulinėse taisyklėse. Dviviečių rogių ilgis – ne daugiau kaip 2,7 m, masė negali viršyti 165 kg, o ekipažo svoris – 200 kg. Keturviečių ledrogių sporto rogių ilgis – ne daugiau kaip 3,8 m, o masė – ne daugiau kaip 230 kg, maksimalus ekipažo svoris – 400 kg.

Trasa[taisyti | redaguoti kodą]

Ledrogių trasos startas Siguldoje

Ledrogių trasa liejama ant gelžbetonio pagrindo. Trasos ilgis – 1200–1800 m, ją sudaro 15 švelnių ir staigių posūkių. Trasos ilgis bei aukščių svyravimas tarp starto ir finišo (paprastai 130–150 m), posūkių ir staigių greitų posūkių skaičius nėra pastovus. Trasos gale įrengiama įkalnė, leidžianti greičiau sustabdyti ledroges.

Šiose trasose taip pat vykdomos skeletono varžybos. Geriausios šiuolaikinės ledrogių trasos buvo pastatytos rengiantis Olimpinėms žaidynėms Kalgaryje (Kanada), Kortina d‘Ampece (Italija), Nagane (Japonija), Lilehameryje (Norvegija), Leik Pleside ir Solt Leik Sityje (JAV).

Vienintelė Baltijos šalyse ledrogių trasa yra Siguldoje (Latvija), Gaujos upės slėnyje. Tačiau ji nebeatitinka keturviečiams bobams keliamų reikalavimų, todėl dažniausiai naudojama treniruotėms. Vasarą jį naudojama vasarinio ledrogių sporto pramogoms, kai ledrogių trasa leidžiamasi specialiomis ledrogėmis su guminėmis padangomis vietoje pačiūžų.

Varžybos[taisyti | redaguoti kodą]

Pramoginės ledrogės ant ratų

Ledrogių sporto varžybas organizuoja Tarptautinė ledrogių sporto federacija (FIBT) (pranc. - Fédération Internationale de Bobsleigh et de Tobogganing), įsteigta 1923 m. Pasaulio čempionatai rengiami nuo 1924 m. Į Olimpines žiemos žaidynes bobslėjus įtrauktas 1924 m.

Nuo 2002 m. Olimpinėse žaidynėse dalyvauja ir moterys.

Kiekviename važiavime starto eiliškumą lemia burtai. Ledrogių sporto varžybų rezultatus lemia greitis, kurį ekipažas pasiekia dar startinėje įsibėgėjimo atkarpoje, kol susėda į roges. Rezultatą taip pat lemia ir rogių piloto meistriškumas, sugebėjimas optimaliai judėti trasa, deramai įveikti staigius posūkius. Greitis trasoje gali siekti daugiau nei 100 km/valandą.

Varžybose vyksta keturi nusileidimai, tiek dvivietėmis, tiek keturvietėmis ledrogėmis, visi rezultatai sumuojami ir geriausią laiką parodęs ekipažas, laimi.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

2013 m. įsteigta Lietuvos bobslėjaus ir skeletono sporto federacija. Federacija dar neturi nei tarptautinio, nei LTOK pripažinimo.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka