Lea Goldberg
| Lea Goldberg | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1911 m. gegužės 29 d. Karaliaučius, Rytų Prūsija 
|
| Mirė | 1970 m. sausio 15 d. (58 metai) Jeruzalė 
|
| Tautybė | žydė |
| Veikla | rašytoja, poetė, dramaturgė, vertėja |
| Žinomas (-a) už | Izraelio valstybės ir kultūros kūrėja |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Izraelio premijos laureatė | |
 Vikiteka |
Lea Goldberg |
Lea Goldberg (Lija Goldbergaitė) (1911 m. gegužės 29 d. Karaliaučiuje, Rytų Prūsijoje – 1970 m. sausio 15 d. Jeruzalėje, Izraelyje) – žydų literatūros klasikė, poetė, dramaturgė, vertėja, viena žymiausių Izraelio valstybės ir kultūros kūrėjų, Izraelio premijos laureatė.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dėl Lea Goldberg gimimo vietos kyla abejonių. 1956 m. savo biografijoje ji pažymėjo, kad gimusi Karaliaučiuje, bet 1964 m. pildant paraišką Izraelio autorių asociacijai, ji Kauną įvardijo kaip savo gimimo vietą. L. Goldberg gimė Kauno žydų šeimoje. Taip pat teigiama, kad jos motina vyko į Karaliaučių tik su tikslu pagimdyti ir ten gauti geresnę medicininę pagalbą. 1911–1914, 1918–1930 m. gyveno Kaune, Kęstučio g. 18–12 (senoji numeracija).
Gimus dukrai, tėvai iš Karaliaučiaus persikėlė į Kauną, kuriame gyveno ne viena jų šeimos karta. Čia prabėgo L. Goldberg vaikystė. Pirmojo pasaulinio karo metais šeima bėgo į Rusiją. Grįžusi 1918 m., būsimoji poetė mokėsi Kauno rusų komercinėje mokykloje. Nuo 1920 m. tęsė mokslus Kauno žydų gimnazijoje, kur pradėjo rašyti pirmuosius eilėraščius. 1928 m. baigusi Švabės hebrajų gimnaziją, įstojo į Kauno universitetą. 1930–1933 m. studijavo Vokietijos universitetuose. Grįžusi į Lietuvą, Raseinių Tarbut gimnazijoje dėstė hebrajų kalbą bei literatūrą. 1934 m. Bonoje apgynė semitų lingvistikos daktaro laipsnį. 1935 m. emigravo į Palestiną, kur buvo viena ryškiausių besikuriančios valstybės kultūros veikėjų. Dirbo literatūros patarėja Habimah teatre, taip pat Sifriyat Poalim knygų leidėja. 1952 m. įsteigė Lyginamosios literatūros katedrą Jeruzalės universitete.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
L. Goldberg eiles hebrajų kalba pradėjo kurti būdama dar moksleivė. Poetės eilėraščiai ir poemos pasižymi melancholija su pozityvia potekste, kūryboje atsispindi sužeistos meilės tema, meilės bei šviesos ilgesys. Jos darbai pažymėti estetiniu intelektu, besiribojančiu su modernizmu. Išleido 9 poezijos, 6 mokslines knygas, 2 romanus, 20 knygų vaikams, 3 pjeses ir kt. Į hebrajų kalbą išvertė nemažai lietuvių liaudies dainų: „Benamių daina“, „Išvykimas“, „Mergelės (Nuotakos) daina“, „Trys sūnūs“, „Žąsis“ ir kt. Gerai mokėdama 7 kalbas, vertė literatūros klasikos kūrinius iš rusų (Tolstojaus „Karas ir taika“), anglų (Šekspyrą), italų (Petrarką) ir kitų kalbų.
Įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2010 m. balandžio 11 d. dalyvaujant delegacijai iš Izraelio, Kaune ant buvusio Švabės hebrajų gimnazijos pastato (dab. Paslaugų verslo darbuotojų rengimo centras) atidengta memorialinė lenta su trikalbiu įrašu: „Šiuose rūmuose veikusioje žydų (hebrajų) gimnazijoje mokėsi ir ją 1928 metais baigė Izraelio premijos laureatė, poetė Lea Goldberg (1911–1970)“. Lentą sukūrė skulpt. Balys Gudas. Perskaičius eilėraštį „Pušis“, autorės atminimui prie mokyklos pasodinta pušaitė.
L. Goldberg buvo apdovanota daugeliu premijų, tarp jų vienu garbingiausių Izraelio valstybės apdovanojimu – Izraelio premija 1970 m.