Lavysas
| Lavysas | |
|---|---|
 Ežero pakrantė
| |
| Vieta | Varėnos raj., Lietuva |
| Plotas | 1,56 km² |
| Kranto linijos ilgis | 4,55 km |
| Vidutinis gylis | 5,3 m |
| Didžiausias gylis | 10,2 m |
| Įteka | Genutė, bevardis upelis |
| Išteka | Lavysa |
  Lavysas | |
| Koordinatės | 54°10′09″ š. pl. 24°25′04″ r. ilg. / 54.16917°š. pl. 24.41778°r. ilg. |
Lavysas – ežeras pietų Lietuvoje, Varėnos rajone, apie 4,5 km į pietus nuo Perlojos, 10 km į pietvakarius nuo Varėnos, Dainavos girios (Lavyso miško) apsuptyje. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 1,5 km, plotis iki 1,26 km. Altitudė 110,2 m. Didžiausias gylis siekia 10,2 m. Ežeras ledyninės kilmės, termokarstinis, ovalo formos. Krantai smėlingi, pakrantėse auga spygliuočių miškai. Pietinis krantas pelkėtas. Į ežerą suteka du upeliai, vakaruose išteka Merkio intakas Lavysa[1]. Vandens apykaita per metus 136 %. 2015 m. atliktame žuvų išteklių tyrime nustatyta, kad ežere vertingų žuvų išteklių būklė gera.
Vakarinėje pakrantėje įsikūręs Lavyso kaimas. Šalia ežero yra daug stovyklaviečių, poilsio namai „Keružė“ ir naujai įsikūrusi sodyba „Nakcižibis“.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pasak A. Vanago, ežerėvardis Lavỹsas kildinamas iš šaknies *lau-, kuri galimai gimininga slovėn. lava „žemas, pelkėtas paupys“, lot. lavare „prausti(s), maudyti(s)“, isl. laug „prausimosi vanduo“, air. lō-chasair „lietus“, het. la-ḫu-uz-zi „liejasi“, gal. lautro „pirtis“ ir kt. (< ide. *lou-, *lou̯ə- „plauti, prausti“).[2] Tačiau V. Mažiulis sieja su lavùs 'vikrus, mitrus, eiklus, landus'; arba su lav-ónas 'negyvo žmogaus kūnas' < baltų prokalbės *lĕu- (: *lau-) 'suglebti, atsileisti; liautis, baigtis'.[3] Kitur siejama su šaknimi lov-, reiškiančią tįsojimą, gulėjimą (plg. lovỹs „gelda; indas gyvuliams šerti; loma; luotas; latakas“, lóva „baldas miegojimui; guolis; lovys“, luõtas „valtis“) arba nuo žodžių liáuti (lióvė), liõvyti „nustoti“.[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Marija Vasiliauskienė. Lavysas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 494
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 182, 184
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 34.