Lavinia Fontana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lavinijos Fontanos „Autoportretas“ (1579, Uficių galerija, Florencija)

Lavinija Fontana (it. Lavinia Fontana, 1552 m. rugpjūčio 24 - 1614 m. rugpjūčio 11 d.) – italų renesanso dailininkė, manieristinio stiliaus atstovė, priskiriama Bolonijos dailės mokyklai. Viena iš pačių anksčiausiai žinomų dailininkių moterų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lavinija Fontana gimė 1552 m. rugpjūčio 24 d. Bolonijoje. Ji buvo vietos vidutinio meistriškumo dailininko Prospero Fontana duktė. Pirmus mokslus išėjo tėvo dirbtuvėse. Ankstyviausias darbas (dingęs) datuojamas 1575 m. 1577 m. ji ištekėjo už tėvo dirbtuvių pasiturinčio mokinio Gian Paolo Zappi, kuris jai padėjo dailės darbuose ir valdė nemenką šeimos ūkį (Lavinija Fontana per savo gyvenimą susilaukė 11 vaikų, tik 3 pergyveno vaikystę). Maždaug 1570-ųjų pabaigoje − 1580-ųjų pradžioje Fontana tapo pripažinta dailininke Bolonijoje. Ji tapė vietos pasiturinčių ir kilmingųjų portretus. Jos religinės scenos rodo Parmos dailininkų, Antonio da Correggio ir Parmigianino, įtakas. Portretai daugiausia modeliuoti pagal Florencijos manieristinę dailės mokyklą. Tikriausiai žinomiausi jos to laikotarpio paveikslai yra „Autoportretas prie klavichordo“ (1577), „Noli me tangere“ (1581), „Šv. Pranciškus laimina Luizos Savojietės sūnų“ (1590).

Lavinijos Fontanos darbai paplito plačiau nei vienuolynų sienos ir pasiturinčių žmonių asmeniniai portretai. 1589 m. ji atliko užsakymą Madrido Eskorialo vienuolynui. Apie 1601 m. Askolio kardinolas užsakė jai religinį paveikslą − taip apie ją sužinota Romoje. 1604 m. ji buvo pakviesta popiežiaus Klemenso VIII į Romą, kur tapo popiežiaus dvaro portretiste. Dirbo popiežiui Pauliui V. Įmanoma, kad ji turėjo ryšių su Sofonisba Anguissola, Kremonos dailininke. Lavinija Fontana priklausė Romos Šv. Luko akademijai, kas rodo reikšmingą pripažinimą vietos dailininkų tarpe. Lavinija Fontana mirė 1614 m. rugpjūčio 11 d. Romoje. Palaidota Santa Maria sopra Minerva bažnyčioje. Legenda sako, kad vėlyvaisiais metais ji buvo pasitraukusi į vienuolyną. Apie 130 darbų šiuo metu jai priskiriami, apie 30 jų yra pasirašyti ir datuoti.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]