Laurynas Vakaris Lopas

Laurynas Vakaris Lopas (g. 1948 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdoje) – choro ir orkestro dirigentas, pedagogas, kompozitorius, muzikos profesorius. Algimanto Lopo sūnus. Žmona Regina Lopienė.

Biografija

1955–1958 m. Vilniaus dešimtmetės muzikos mokyklos chorinio dainavimo skyriaus mokinys, nuo 1960 m. Respublikinių mokytojų namų berniukų choro „Ąžuoliukas“ dainininkas, 1966 m. baigė Vilniaus 23-ąją vidurinę mokyklą (dab. Vilniaus Simono Daukanto gimnazija). 1967–1972 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. H. Perelšteino klasė), buvo „Ąžuoliuko" chormeisteris. Vaidino LKS meniniame filme „Žydrasis horizontas“ (1957 m. rež. V.Mikalauskas).

Nuo 1973 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytojas, nuo 1980 m. neakivaizdinio skyriaus choro studijos vadovas, 1981–1984 m. stacionarinio skyriaus moksleivių choro studijos vadovas. Mišrųjį chorą išmokė apie 100 rečiau skambančių kūrinių, surengė koncertų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Lvove.

Nuo 1973 m. mokyklos simfoninio orkestro antrasis dirigentas, nuo 1982 m. meno vadovas ir dirigentas. Orkestras koncertavo Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Estijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Koncertų programose buvo J. Haydno, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, F. Schuberto, V. Bartulio simfonijos ir kitų kompozitorių smulkesni kūriniai. Orkestras su chorais atliko H. Purcello operą „Didona ir Enėjas“. W. A. Mozarto „Regina coeli“, A. Vivaldi „Kyrie“, J. Haydno „Orgelmesse“, G. Frido „Vaivorykštę", G. Sakalausko Mišias.

1977–1979 m. Vilniaus miesto vokalinio instrumentinio ansamblio „Vėtrungė“ meno vadovas. 1973–1980 m. su pertrauka „Ąžuoliuko“ ir Vilniaus valstybinio universiteto akademinio choro chormeisteris – dirigentas. 1985 m. Vilniaus mokytojų namuose subūrė kamerinį vyrų chorą (24 „Ąžuoliuko" auklėtiniai), kuris 1985 m. respublikinės dainų šventės konkurse tapo laureatu, surengė koncertų.

1986 m. Vilniaus mokytojų namuose suorganizavo mišrųjį kamerinį chorą „Cantemus“ (apie 40 dalyvių) ir pasiekė ryškių meninių laimėjimų. Chorą išmokė apie 300 įvairių epochų ir stilių (100 autorių) kūrinių ir surengė per 100 koncertų Lietuvoje ir užsienyje – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Austrijoje ir Suomijoje, Norvegijoje. Dalyvavo dainų šventėse ir festivaliuose, nemaža kūrinių įrašė Lietuvos radijas ir televizija, 1989 m. išleido J. Naujalio motetų plokštelę, o 1996 m. kasetę „Cantica sacra Lituanica“. Choras „Cantemus“ yra daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų bei festivalių dalyvis, laureatas ir prizininkas: 1987 VII Stasio Šimkaus chorų konkurso Klaipėdoje laureatas, 1988 m. tarptautiniame B. Bartoko konkurse Debrecene (Vengrija) pelnė antrąją vietą ir diplomą, dalyvavo Didžiojo prizo varžybose. G. Ernesakso gimimo 80-mečio garbei skirtame tarptautiniame konkurse „Tallinn-88“ „Cantemus“ laimėjo trečiąją vietą, specialų prizą, bronzos medalį ir piniginę premiją. Didelė sėkmė choristus lydėjo 1989 m. tarptautiniame konkurse Ture (Tours – Prancūzija), kur nacionalinės programos kategorijoje laimėjo pirmąją vietą, o privalomos programos – trečiąją, gavo specialų Prancūzijos kultūros ministro prizą ir piniginę premiją. 1989 m. tarptautiniame chorų konkurse Ispanijoje (Tolosos mieste) už folkloro programos atlikimą pelnė antrąją premiją, o už polifoninės muzikos – trečiąją. 1990 m. tarptautiniame polifoninės muzikos konkurse Arece (Arezzo – Italijoje) laimėjo antrąją premiją ir sidabro medalį, buvo pas popiežių Joną Paulių II Vatikane. 1992 m. tarptautiniame chorų konkurse Goricijoje (Gorizia – Italijoje) už polifoninės muzikos programą gavo trečiąją premiją, o už folkloro – dvi antrąsias vietas. Dirigentas pelnė specialų muzikos kritikų prizą. „Cantemus" taip pat dalyvavo bažnytinės muzikos festivaliuose Šiauliuose ir Marijampolėje bei muzikos festivaliuose Vokietijoje ir Suomijoje. 1997 m. sausio 5 d. Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje surengė 10-mečio kūrybinės veiklos koncertą (dalyvavo konservatorijos kamerinis orkestras).

1991–1995 m. L. V. Lopas buvo Lietuvos muzikos akademijos studentų simfoninio orkestro dirigentas, nuo 1995 m. Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo 1996 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, Lietuvos chorų sąjungos narys, „Ąžuolų“ klubo valdybos narys, 1990 m. Lietuvos tautinės dainų šventės Vilniuje ir 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventės Kaune dirigentas. Su Lietuvos valstybiniu pučiamųjų orkestru „Trimitas“ parengė klasikinės muzikos programų ir koncertavo Lietuvoje, Anglijoje, Norvegijoje. 1996 m. su kameriniu choru „Jauna muzika“ įrašė kasetę „Tyliąją naktį". Sukūrė chorinės ir kamerinės – instrumentinės muzikos kūrinių, muzikos dramos spektakliams, varpams ir mušamiesiems instrumentams.

Šeima

Algimanto Lopo sūnus. Žmona Regina Lopienė.

Šaltiniai

• Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.