Laukagalio akmuo su dubenėliais

Koordinatės: 54°54′32″š. pl. 24°41′15″r. ilg. / 54.908916°š. pl. 24.687391°r. ilg. / 54.908916; 24.687391
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laukagalio akmuo su dubenėliais

Didysis, arba Aukuro akmuo, Velnio sostas
Laukagalio akmuo su dubenėliais
Laukagalio akmuo su dubenėliais
Koordinatės
54°54′32″š. pl. 24°41′15″r. ilg. / 54.908916°š. pl. 24.687391°r. ilg. / 54.908916; 24.687391
Vieta Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija Žaslių seniūnija
Plotas 1223
Registro Nr. u. k. 5033 / A1303P / AR315

Laukagalio akmuo su dubenėliais, dar vadintas Aukuru, Didžiuoju akmeniu, Velnio sostumitologinis akmuo su dubenėliais ir loveliais Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Laukagalio kaimo (Žaslių seniūnija).

Masyvus riedulys pasiekiamas, pasukus iš kelio  4717  VievisKazokiškėsPaparčiaiŽasliai  (1,5 km į pietvakarius nuo Paparčių) per Laukagalį šiaurės vakarų kryptimi, nuvažiavus apie 3,6 km geru žvyrkeliu. Likus iki tikslo 1 km ir toliau pastatytos kelio nuorodos. Paskutinė kelio atkarpa – apie 0,8 km (pervažiavus Gamantos upelį) veda sezoniniu lauko keliuku. Riedulys stūkso nedidelio miškelio aikštelėje. Apsauginė teritorija tvarkinga, prie akmens pastatyta lenta su išsamia informacija. Išlikęs senas betoninis stulpas be metalinio skydo, žymėjusio paminklą. Akmuo nuvalytas, ant jo paviršiaus akivaizdūs lovelių ir dubenėlių požymiai. 1992 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.[1]

Akmens krašte iškalti trys loveliai

Akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akmuo – 5,15 m ilgio, 4,1 m pločio ir 2,3 m aukščio rusvas granitas. Jo šiaurinė dalis aukštesnė, joje yra apie 5 cm skersmens ir 2 cm gylio 7 dubenėliai, spėjama, dar 2 dubenėliai sunyko. Dubenėlių išdėstymas panašus į Didžiųjų Grįžulo ratų žvaigždyną. Akmens pietinėje dalyje – nulyginta plokštuma, vadinamasis altorėlis, trys grioveliai (loveliai) – vienas horizontalus, du vertikalūs.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak padavimų, Laukagalio akmuo – senovinis aukuras, čia žmonės ėję melstis, ant akmens kūrenta ugnis, aukoti gyvuliai. Per 1977 m. archeologinius tyrimus (tyrė Vytautas Urbanavičius) prie akmens, jo pietinėje pusėje, ties akmenyje esančiais loveliais, rastos dvi laužavietės. Manoma, čia buvo senojo tikėjimo apeigų vieta. Apie 2,3 km į šiaurę nuo Laukagalio akmens yra Budelių piliakalnis, 1,35 km į pietryčius – Laukagalio akmuo su žmogaus pėda.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Laukagalio akmuo su dubenėliais“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. Bronius DakanisLaukagalio akmuo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 610 psl.