Latvijos karinės pajėgos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos
Latvijas Nacionālie bruņotie spēki
Coat of Arms of Latvian National Armed Forces.svg
Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų emblema
Atkurtos 1991 m.
Pajėgų rūšys Sausumos pajėgos
Jūrų pajėgos
Oro pajėgos
Nacionalinė gvardija
Štabo būstinė Ryga
Vadovybė
Vyriausiasis kariuomenės vadas Andris Bērziņš
Krašto apsaugos ministras Artis Pabriks
Generalinio štabo viršininkas Raimonds Graube
Žmogiškieji resursai
Amžius nuo 18 m.
Mobilizaciniai resursai 568.683 vyrų, 16-49 m. amžiaus (2009 m.[1]),
565.826 moterų, 16-49 m. amžiaus (2009 m.[1])
Tinkamų karinei tarnybai 410.374 vyrų, 16-49 m. amžiaus (2009 m.[1]),

463.144 moterų, 16-49 m. amžiaus (2009 m.[1])

Kasmet pasiekia
mobilizacijos amžių
12.901 vyrų (2009 m.[1]),
12.497 moterų (2009 m.[1])
Aktyvus
personalas
5.052
+10.642 (aktyvus rezervas ir savanoriai)
Finansinės išlaidos
Biudžetas 508,1 mln. USD (2007 m. duom.)
Proc. nuo BVP 1,9 proc. (2007 m. duom.)
Latvijos karinis laivas Vaironis

Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (LNGP) (latv. Nacionālie Bruņotie Spēki (NBS)) yra Latvijos ginkluotųjų pajėgų visuma. Latvijos gynybos politika remiasi Švedijos-Suomijos modeliu, pagal kurį greitojo reagavimo pajėgas sudaro mobilizacinis rezervas ir nedidelis kiekis profesionalių karių. LNGP susideda iš sausumos pajėgų, karinių jūrų pajėgų, karinių oro pajėgų, nacionalinės gvardijos ir kitų padalinių. Nuo 2007 m. Latvija perėjo prie profesionaliosios kariuomenės ir atsisakė šauktinių. LNGP vyriausiasis vadas - prezidentas. Jam talkina nacionalinio saugumo taryba, kuria sudaro ministras pirmininkas, krašto apsaugos, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai, kariuomenės vadas, parlamento gynybos, nacionalinio saugumo ir vidaus reikalų komisijų pirmininkai.

Tikslai ir uždaviniai[taisyti | redaguoti kodą]

LNGP pagrindinė misija yra garantuoti Latvijos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir ginti šalį karinės agresijos atveju. Siekiant įgyvendinti šias užduotis, LNGP pasiruošusios ginti tautą, Latvijos oro erdvę ir teritorinę jūrą, vykdyti didelio masto krizių valdymo operacijas, paieškos ir gelbėjimo operacijas, dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo operacijose. Pagrindiniai LNGP uždaviniai:

  • Užtikrinti teritorijos, oro erdvės ir teritorinių vandenų neliečiamybę;
  • Dalyvauti tarptautinėse operacijose;
  • Vykdyti personalo apmokymus ir karinį parengimą;
  • Modernizuoti ir stiprinti gynybinius pajėgumus.

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Latvijos Nacionalines ginkluotąsias pajėgas sudaro:

  • LNGP Jungtinis štabas;
  • LNGP vado asmeninis štabas
  • Sausumos pajėgos;
  • Karinės jūrų pajėgos;
  • Karinės oro pajėgos (pagrindinė bazė - Lielvardės aerodromas);
  • Nacionalinė gvardija;
  • Specialiųjų užduočių vienetas;
  • Karo policija;
  • LNGP štabo batalionas
  • Parlamento ir prezidento apsaugos tarnyba;
  • Mokymo ir doktrinų valdyba;
  • Logistikos valdyba.

Personalas[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuo metu LNGP sudaro 5.052 profesinės karo tarnybos kariai. Iš jų:

  • 952 - Sausumos pajėgose;
  • 552 - Karinėse jūrų pajėgose;
  • 291 - Karinėse oro pajėgose;
  • 550 - Nacionalinėje gvardijoje (+ 10.642 karių savanorių).

Taip pat, krašto apsaugos sistemoje dirba 1.380 civilių tarnautojų ir darbuotojų, 1.284 karininkų, 1.945 puskarininkių ir 1.817 eilinių kareivių.

Tarptautinis bendradarbiavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos ir Latvijos kariai pratybų metu
Lietuvos ir Latvijos kariai per apmokymus Lietuvoje

LNGP, besirūpindamos nacionalinės gynybos klausimais, taip pat pasirengusios nedelsiant reaguoti į grėsmę kitoms NATO valstybėms narėms, tarptautinių krizių atveju. Latvija bendradarbiauja su Estija ir Lietuva kolektyviniuose tarptautiniuose projektuose:

  • BALTBAT - bendras pėstininkų batalionas;
  • BALTRON - karinė jūrų eskadra;
  • BALTNET - baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo sistema;
  • BALTDEFCOL - baltijos gynybos koledžas.

Šiuo metu Latvijos oro erdvės apsauga ir patruliavimu rūpinasi NATO vykdydama Baltijos oro policijos misiją (žr. Baltijos oro policija).

Modernizavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Po prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Latvija prisiėmė įsipareigojimus stiprinti savo šalies gynybos galią. Ginkluotosios pajėgos modernizuojamos remiantis principu - greitos reakcijos gerai ginkluoti ir aprūpinti junginiai, galintys veikti ir už NATO ribų. Po įstojimo į NATO, Latvijos gynybos sistema persiorientavo nuo teritorinės gynybos prie bendros kolektyvinės gynybos. Latvija išugdė nedidelę, bet profesionalią kariuomenę, kuri buvo integruota į NATO struktūras.
LNGP kariai tarptautinėse operacijose dalyvauja nuo 1996 metų. Buvo sukurti specializuoti padaliniai (pvz., karo medikai, karo policija, išminuotojai, koviniai narai ir specialiosios pajėgos), siekiant palengvinti ir sustiprinti LNGP dalyvavimą tarptautinėse operacijose.

Išnašos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. The CIA World Factbook

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]