Latveliškių–Agailių miškai
56°10′ š. pl. 22°55′ r. ilg. / 56.167°š. pl. 22.917°r. ilg.
Latveliškių-Agailių miškai – miškai Akmenės raj. ir Šiaulių raj. savivaldybių teritorijose, 9 km į pietryčius nuo Akmenės.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plotas 6400 ha, mišku apaugę 5610 ha. 13 miškų; didesnieji: Agailių, Gamėnų, Klaišių, Latveliškių, Pusbaublių, Rekčių, Šventupių miškai. 59 % miškų yra valstybės reikšmės, priklauso Kuršėnų ir Mažeikių miškų urėdijoms.
Masyvo pakraščiai labai vingiuoti, yra įsiterpusių kaimų (Baubliai, Beržėnai, Draginiai, Zabikai). Miškų pietvakarinę dalį kerta geležinkelis Šiauliai-Mažeikiai. Netoli masyvo pietvakarinio pakraščio teka Venta, per akademijos intakai Suldupis ir Eglesys, per šiaurinę dalį – Dabikinės intakai Pragalvys ir Šventupis. Paviršius vos banguotas.
Medynai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miško augavietės laikinai įmirkusios derlingos. 91 % miškų – ūkiniai IV grupės, 6 % – apsauginiai III grupės, 3 % – ekosistemų apsaugos. Kultūrinės kilmės medynų 9 %, beržynų yra 48 %, eglynų 25 %, drebulynų ir baltalksnynų po 8 %, pušynų 6 %, juodalksnynų 4 %, uosynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 19 %, pusamžiai medynai 39 %, bręstantys 20 %, brandūs 22 %. Medynų vidutinis amžius 50 m., bonitetas 1,8, skalsumas 0,70, tūris 192 m³/ha. Miškuose gausu kanopinių žvėrių.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1945–1958 m. Latveliškių-Agailių miškuose veikė Žemaičių Alkos rinktinės ir Prisikėlimo Atžalyno ir Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinių apygardų Lietuvos partizanai.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Algirdas Brukas. Latveliškių-Agailių miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 566 psl.