Lapių dvaras
54°58′26.59″ š. pl. 24°0′22.76″ r. ilg. / 54.9740528°š. pl. 24.0063222°r. ilg.
| Lapių dvaras | |
|---|---|
 Dvaro griuvėsių liekanos
| |
| Vieta | Lapės, Kauno rajonas |
| Įkurtas | 1567 m. |
| Rūmų stilius | Mūrinis |
| Bajorų giminės | Severinas Bonaras Samuelis ir Aleksandras Valatkevičiai Jonas Alfonsas Liackis Chelkovskiai Tiškevičiai Čackiai Ratautai Sakalauskai Antanas Merkys |
| Parkas | Pavieniai želdynai, tvenkiniai |
| Pastatų būklė | Griuvėsiai |
Lapių dvaras – buvęs dvaras Lapėse. Pasiekiamas iš kelio 1920 Lapės–Boniškiai–Puikoniai pasukus į A. Merkio gatvę. Dvaro statinių fragmentai įtraukti į Kultūros paveldo registrą.[1][2]
Dvarvietė išsiskiria tuo, kad dvaro pastatas, sudegęs XVII a. viduryje, nebuvo atstatytas. Išliko pirminė, be vėlesnių rekonstrukcijų, jo planinė struktūra. Dvarvietės plotas – 7,1 ha. Išlikę pilies griuvėsiai. Iš dvaro statinių telikę tik rūsio fragmentai, tvenkiniai. Teritorijoje suręsti šiuolaikiniai pastatai, tarp kitų – miestelio bendruomenės namai ant buvusių rūmų pamatų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1567 m. minimas Lapių dvaras, kuris nuo 1591 m. priklausė Krokuvos kaštelionui Severinui Bonarui.[3] XVII a. pradžioje dvarą dalijosi broliai Samuelis ir Aleksandras Valatkevičiai. XVII a. dvarvietė priklausė Žemaičių seniūnui ir Vitebsko kaštelionui Jonui Alfonsui Liackiui, kuris 5-ajame dešimtmetyje pastatydino mūrinius dvaro rūmus (rezidencinė pilis), sugriautus 1655 m. karo su Rusija metu.[4]
Po Lackių giminės dvaras XVIII–XIX a. priklausė Chelkovskiams, Tiškevičiams. Vėliau Lapes valdė Čackiai, Ratautai, Sakalauskai. XX a. tarpukariu Lapių dvaro savininku buvo Lietuvos ministras pirmininkas Antanas Merkys. Jam valdant pastatytas naujas dvaro pastatas. Čia dažnai lankydavosi Prezidentas Antanas Smetona, kiti aukšti svečiai.
1985 m. dvaro pastatai sudegė.[5] Po dvejų metų jo vietoje iškilo didelis ir modernus statinys, kuriame įsikūrė Lapių ūkio administracija ir kultūros namai, o nuo 1995 m. – LNK televizija.
Tyrinėjimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Archeologinių radinių datavimo viršutinė riba yra 1660 m. Kultūriniai sluoksniai dvarvietėje siekia nuo 0,7 m iki 3 m. Rasti radiniai rodo, kad XVI a. viduryje čia yra stovėję mediniai pastatai. Mūrinis dvaro pastatas suręstas XVII a. pirmojoje pusėje, kaip manoma, dviejų aukštų. Statinio sienų storis siekia 1,15 m, išlikusio pastato ilgis yra 31,4 m, plotis 15,4 m. Pastate įrengtas skliautuotas rūsys su trimis patalpomis. Prie pastato kampų stovėjo du apvalūs bokštai, kurių skersmuo – apie 4,3 m. Bokštai rūsių neturėjo, kiemas buvo aptvertas mūrine tvora, išgrįstas plytų grindiniu. Tarp griuvėsių surinkta daug plokštinių koklių ir buitinės keramikos fragmentų, datuojamų XVI a. pabaiga–XVII a. pirmąja puse. Išskirtini Lackių giminės herbu puošti, baltu emaliu, su aukso glazūra dailinti kokliai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Objekto Nr. 17164 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Objekto Nr. 172 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ http://www.heritage.lt/archeologija/atl98/dvarv/09.htm Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://lietuvosdvarai.wordpress.com/2011/06/15/lapiu-dvaras/
- ↑ http://www.lapes.kaunas.lm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=3&Itemid=2