Langkofelio grupė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Langkofelio grupė iš rytinės pusės
Langkofelio grupė su itališkais kalnų pavadinimais

Langkofelio grupė – kalnų grupė vakariniuose Dolomituose.

Ji yra tarp Griodnerio slėnio (šiaurėje) ir Fasos slėnio (pietuose), tarp Selos grupės (rytuose) ir Rozengarteno (vakaruose). Šiaurės vakaruose nuo Langkofelio yra Zeizerio Almas. Grupė pavadinta pagal jos aukščiausią viršūnę Langkofelį (3181 m).

Langkofelio grupės viršūnės sudaro lanką, kuris atsiveria tik į šiaurės vakarus. Šio lanko viduryje nėra jokios viršūnės, taigi grupė turi lyg ir „vidinį kiemą“. Tokia kalnų konfigūracija susidarė ankstyvajame triase (prieš 230 mln. metų), kai šioje vietoje buvo tropinės jūros koralinis rifas, kurio išorinė pusė buvo sudaryta iš kietesnės klinties, o vidinės uolienos buvo minkštesnės ir iškilus kalnams greitai buvo išplautos.

Vasarą keltuvu galima pasikelti iš Selos perėjos iki Langkofelio papėdėje esančios Rifugio Demetz. Iš čia takais galima apeiti tiek Langkofelį (pro Langkofelio kalnų trobelę, Konfinbiodeną ir Rifugio Comici), tiek Platkofelį (pro Langkofelio kalnų trobelę, Platkofelio kalnų trobelę ir Frydricho Augusto keliu). Į Platkofelį galima užlipti iš Langkofelkaro Oskaro Šusterio taku (įrengti apsauginiai trosai), taip pat iš Paltkofelio kalnų trobelės per stačią vakarinę keterą (be apsauginių trosų).

Žiemą aplink Langkofelio grupės kalnus yra daugybė slidinėjimo trasų.

Viršūnės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]