Laima Šinkūnaitė

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Laima Šinkūnaitė
Gimė 1942 m. balandžio 29 d.
Kaunas
Mirė 2023 m. vasario 7 d. (80 metų)
Palaidotas (-a) Romainių kapinėse[1]
Veikla menotyrininkė, meno istorikė
Alma mater 1966 m. Kauno politechnikos institutas,
1988 m. Leningrado I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institutas

Laima Šinkūnaitė (1942 m. balandžio 29 d. Kaune – 2023 m. vasario 7 d.[1]) – Lietuvos menotyrininkė, meno istorikė, profesorė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1949 m. mokėsi Padubysio pradinėje mokykloje, 1960 m. baigė Kauno 2-ąją vidurinę mokyklą (dab. Kauno Maironio universitetinė gimnzazija). 1960–1966 m. Kauno politechnikos instituto Radioelektronikos fakultete įgijo radioelektronikos inžinierės kvalifikaciją. Dirbo pagal specialybę Kauno radijo gamykloje, įsijungė į Žygeivių sąjūdį. Vėliau dirbo Kauno kelionių ir ekskursijų biure metodininke, kuravo ekskursijas, susijusias su kultūra ir menu, gidavo. 1981–1990 m. Kauno miesto kultūros paminklų apsaugos inspekcijos menotyrininkė. 1982–1988 m. neakivaizdiniu būdu studijavo Leningrado I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros instituto Meno istorijos ir teorijos fakultete, kur įgijo menotyrininkės kvalifikaciją. Aktyviai dirbo kultūros paveldo srityje, muziejuose, įvairiose aukštosiose mokyklose.

1988–1992 m. Vilniaus dailės akademijos (VDA) Sąvado skyriaus mokslinė bendradarbė. 1990–1992 m. Kauno miesto kultūros paveldo inspekcijos inspektorė. 1993–1995 m. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vyr. mokslo darbuotoja, 1995–1997 m. vadovavo Mykolo Žilinsko kolekcijos skyriui. 1990–1993 m. Kultūros ir meno instituto Dailėtyros informatikos skyriaus mokslo darbuotoja. 1990–1997 m. dėstė VDA Kauno dailės institute, 1992–1993 m. VDA dėstytoja. 1997 m. VDA bei Kultūros ir meno institute apgynė humanitarinių mokslų srities dailėtyros krypties daktaro disertaciją tema „XVII a. Lietuvos portretas: kultūros, asmenybės ir jos atvaizdo santykis“.[2] 1998–2000 m. buvo VDA Kauno dailės instituto Humanitarinių mokslų katedros vedėja, nuo 2000 m. kovo 8 d. docentė.

Nuo 1996 m. Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos Bažnytinio meno komisijų įkūrimo viena iš iniciatorių ir narė. Nuo 1999 m. Bažnytinio meno muziejaus (dab. Kauno arkivyskupijos muziejus) atkūrimo įkvėpėja, mokslinė darbuotoja, 2012–2015 m. direktorė. 2012 m. apdovanota aukščiausiu Kauno arkivyskupijos garbės ženklu - Šiluvos Dievo Motinos medaliu "už aktyvią veiklą Bažnytinio meno komisijoje, rūpinimąsi bažnytinio meno paveldu ir nuoširdų darbą Kauno arkivyskupijos muziejuje bei krikščioniško gyvenimo liudijimą".

Nuo 2000 m. rugsėjo 1 d. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros docentė ir vyresnioji mokslo darbuotoja, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. profesorė ir vyriausioji mokslo darbuotoja, mokslo tyrimų klasterio „Lietuvos meno ir kultūros paveldo tyrimai: tapatybė, atmintis, politika“ Tarybos narė. 2012 m. Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus apdovanota sidabro medaliu „už ilgametį darbą ir nuopelnus universitetui“. 2016 m. įteikta Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo premija "už gausia autentiška archyvine medžiaga pagrįstus Apytalaukio bažnyčios, parapijos ir dvaro tyrinėjimus, parengtą ir išleistą mokslo monografiją". 2018 m. apdovanota Kauno Mokslo premija "už nuopelnus humanitarinių mokslų srityje, ilgamečius menotyrinius Kauno sakralinio paveldo tyrimus".

Nuo 1992 m. ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto narė. Nuo 1999 m. LR Kultūros vertybių apsaugos departamento Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos ekspertizės specialistė. Nuo 1995 m. Lietuvos dailės istorikų draugijos narė (2001–2004 m. pirmininko pavaduotoja). 1995–1999 m. katalikų dailininkų parodų „Gloria Deo“ rengimo iniciatorė ir organizatorė. Nuo 1998 m. mokslinio žurnalo „Logos“ redkolegijos narė.

Viena svarbiausių Lietuvos baroko paveldo (ypač portreto ir bažnytinio meno) tyrinėtojų, ikonologinio ir ikonoteologinio metodo skleidėja, Kauno arkivyskupijos bažnyčių, ypač Pažaislio vienuolyno, Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos, Kauno Šv. Petro ir Pauliaus arkikatedros bazilikos, Kauno Šv. Jurgio konvento, Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus katedros restauravimo puoselėtoja. Moksliniai interesai: bažnytinės dailės paveldas, Lietuvos senosios ir XX a. dailės istorija, muziejininkystė, Lietuvos kultūros paveldas, XVII a. Europos ir Lietuvos meno istorija.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • XVII a. Radvilų portretai. – Kaunas: Šviesa, 1993. – 130 p.: iliustr. – ISBN 5-430-01847-3
  • Lietuva – Marijos žemė (sud. D. Jasulaitis, teksto autorė L. Šinkūnaitė). – Marijampolė: Ardor, 1993. – 166 p.: iliustr.
  • Lietuvos baroko architektūros ir dailės istorija: bakalauro studijų programa. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1999. – 40 p.
  • Kryžių kalnas: fotografijų albumas (sud. L. Šinkūnaitė, teksto autorius D. Valančiauskas, fotogr. Eugenijus Bartulis). – Šiauliai: Šiaulių vyskupijos ekonomo tarnyba, 2000. – 64 p.: iliustr. – ISBN 9955-9344-0-9
  • XVII a. Lietuvos portretas: kultūros, asmenybės ir jos atvaizdo santykis: monografija / Acta Academiaе Artium Vilnensis. T. 19. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2000. – 143 p.: iliustr. – ISSN 1392-0316
  • Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia: istorija, dailė, architektūra / Laima Šinkūnaitė, Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas: Kauno arkivyskupijos muziejus, 2005. – 38 p.: iliustr. – ISBN 9955-9608-2-5
  • Kultūros politika: metodinė priemonė / Nijolė Tolvaišienė, Laima Šinkūnaitė, Jolita Butkevičienė, Vaida Almonaitytė-Navickienė. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007. – 251 p. – ISBN 978-9955-12-285-2
  • Kauno pranciškonų (bernardinų) Šv. Jurgio bažnyčia. – Kaunas: Šv. Jurgio konventas, 2008. – 38 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9808-6-5
  • Kauno Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedra bazilika: monografija / Laima Šinkūnaitė, Rima Valinčiūtė-Varnė, Vaida Kamuntavičienė, Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Kaunas: Kauno arkivyskupijos muziejus, 2008. – 171 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9608-3-6
  • Šv. Brunonas Kverfurtietis Pažaislio freskose. – Kaunas: Kauno arkivyskupijos muziejus, 2009. – 35 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9608-4-3
  • Lietuvos bažnyčios: iliustruotas žinynas (sud. Laima Šinkūnaitė, tekstų autorės Edita Šedbaraitė, Laima Šinkūnaitė, Indrė Šurkutė, Aušra Vasiliauskienė). – Kaunas: Terra publica, 2009. – 303 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-652-48-9
  • Dvasingumo meninė raiška Lietuvos katalikų bažnyčių baroko dailėje: habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų apžvalga: humanitariniai mokslai, menotyra (03 H). – Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009. – 42 p. – ISBN 978-9955-12-428-3
  • Meno istorija ir kritika / Art History & Criticism. T. 5. Šiluva Lietuvos kultūroje / Šiluva in Lithuanian Culture / Sud. Laima Šinkūnaitė, Rima Valinčiūtė-Varnė. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009. – 190 p.: iliustr. – ISSN 1822-4555
  • Lietuvos šventieji globėjai (tekstas Laimos Šinkūnaitės, Algimanto Kajacko). – Kaunas: Šviesa, 2010. – 210 p.: iliustr. – ISBN 978-5-430-04300-1
  • Franciszkański (Bernardiński) kościół św. Jerzego w Kownie. – Kaunas: Kowieński Konwent św. Jerzego, 2010. – 38 p.: iliustr. – ISBN 978-6099-5189-2-3
  • Kaunas Franciscan (Bernardines) St. George Church. – Kaunas: Kaunas St. George convent, 2010. – 38 p.: iliustr. – ISBN 978-609-95189-1-6
  • Kamuntavičienė, Vaida; Šinkūnaitė, Laima. Apytalaukio parapija: mikrobendruomenės istorija: mokslo monografija. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012. – 320 p.: iliust. – ISBN-978-9955-12-842-7
  • Kelionė į Ramybės kalną: Pažaislio kamaldulių vienuolyno dailės ikonologija: mokslo monografija. / Laima Šinkūnaitė. – Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas; Vilnius: Versus aureus, 2014. – 236 p.: iliustr. ISBN 978-9955-34-472-8
  • Šinkūnaitė, Laima; Rima Valinčiūtė-Varnė. Kauno Šv. Jurgio Kankinio pranciškonų observantų konventas: Praeities vizija: mokslo monografija. Vilnius: Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincija, 2018. – 464 p.: iliustr. – ISBN 978-609-8444-00-7

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ 1,0 1,1 Mirė menotyrininkė, sakralinio meno puoselėtoja prof. Laima Šinkūnaitė. LRT. 2023-02-08. Nuoroda tikrinta 2023-02-08.
  2. ↑ http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=%D0&sritis=H Archyvuota kopija 2013-12-24 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos dailės istorikų draugija: bibliografija, 1995–2004 (sud. Asta Giniūnienė, Dalia Vasiliūnienė). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. – 200 p. – ISBN 9955-624-19-1

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Laima_Šinkūnaitė&oldid=6882226"