Laikrodis su gegute
Laikrodis su gegute – skambantis laikrodis, dažniausiai namelio formos, kuriame mušant valandas išlenda medinis paukštelis (gegutė). Vienas Vokietijos kultūros simbolių. Ir dabar Švarcvalde yra smulkių įmonių, kur tokius laikrodžius gamina jau penkta meistrų karta.[1]
Valdant Borgias, Italijoje 30 metų tesėsi karas, teroras, žmogžudystės, liejosi kraujas. Tačiau jie davė pasauliui Mikelandželą, Leonardą da Vinčį, Renesansą. Šveicarai turėjo brolišką meilę – 500 metų demokratijos ir taikos, ir ką tai davė? Laikrodį su gegute!
Didžiausio tokio laikrodžio gegutė yra maždaug albatroso didumo. Nuo seno gaminami ir sudėtingesni laikrodžiai, kur greta gegutės medkirčiai kerta medį, kaminkrėčiai valo kaminus ar šiaip vaikinai kilnoja alaus bokalus. Gana dažnas vandens rato motyvas.[3] Kainą daug įtakoja medžio raižinių sudėtingumas.[1]
Tipai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji šio tipo laikrodžiai buvo skydelio pavidalo, su kitaip nepridengtu mechanizmu už dekoruotos lentelės ar tapyto paveikslėlio.[4]
Tarp dabartinių, skiriami „raižytos dėžutes“ (arba iešmininko būdelės) ir šiek tiek naujesni, bet dabar jau irgi senoviniai, „sodybos“ pavidalo laikrodžiai.
Raižytos dėžutės stiliui beveik visada būdinga vynuogenojo šakelė su keletu lapų, paukščiai, miško, medžioklės temos.
Sodybos formos laikrodžiai aplink namelį – dėžutę turi nedidelį kiemą, kur paprastai būna gana daug judančių medinių figūrėlių.[5] Sodybos pavidalo laikrodis sugalvotas Šveicarijoje apie 1920 m.[3]
Būna ir moderniai atrodančių laikrodžių, naudojamų kuomet įprastinis laikrodis su gegute netinka prie aplinkos stiliaus. Jiems būdingi elektroniniai mechanizmai, techniškai leidžiantys labai neįprastą išvaizdą (pavyzdžiui, du lynu sujungti svarmenys, laikrodžio ciferblatas viename, gegutė antrame).[6]
Mechanizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dažniausiai laikrodis su gegute turi ir valandas mušantį mechanizmą; vien kukuojantys reti.[7] Neretai taip pat yra svirtelė ar automatinis mechanizmas nakčiai garso efektams išjungti.[8]
Tradicinis laikrodis su gegute paprastai varomas trimis svarsčiais: pirmas – laiko skaičiavimo mechanizmui, antras – gegutei ir kitoms figūrėlėms ir trečiasis – muzikos grojimo mechanizmui, kuris šiuose laikrodžiuose taip pat dažnas. Dažniausiai siūlomi dienos (svarsčius patraukti reikia kasdien) arba (su masyvesniais svarsčiais) savaitės užvedimo laikai. Svarsčius turi net ir dabar gaminami elektroniniai laikrodžiai, šiuo atveju jie yra dekoratyviniai ir nejuda. Tradiciškai svarmenys gaminami pušies kankorėžių pavidalo.[5]
Kukavimas išgaunamas dviem panašiais į vargonų vamzdeliais (aukštasis ir žemasis kukavimo tonas), kuriuos pučia laikrodžio mechanizmo stumdomos dumplės.[5] [7]
Nors atrodytų, jog savaitės užvedimo mechanizmas turėtų būti patogesnis, labiau perkami laikrodžiai, kuriuos užvesti reikia kasdien. Greičiausiai naudotojams visai patinka užtraukinėti svarsčius.[3]
Šokiai ir muzika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Muzikinis mechanizmas dažniausiai groja linksmas užstalės dainų melodijas. Sudėtingesni laikrodžiai gegutės kambaryje viršuje turi šokančių figūrėlių, kurios gali išeiti paskui gegutę arba būti matomos pro praviras dureles. Muzika grojama, jau atmušus ir atkukavus valandas.[5]
Naudojamų melodijų yra daugiau nei viena, tačiau nelabai daug. Jos nesikeičia daugelį metų; gamintojai teigia, jog pirkėjas tikisi vis tų pačių.[3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tiksli laikrodžio išradimo vieta ir data nėra aiškios, galbūt tai buvo Vokietija, nors kiti šaltiniai (kaip žinomas 1949 m. filmo tekstas) nurodo Šveicariją. Laikrodžiai su gegute nuo seno gaminami Švarcvalde (Vokietija), jie minimi nuo 1629 metų. XIX a. pabaigoje tapo populiariu suvenyru.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Peter Neville-Hadley (2016-04-03). „Germany's Black Forest clock route full of surprises“. torontosun.com. Nuoroda tikrinta 2016-10-25.
- ↑ Jimmy Stamp (2013). The Past, Present, and Future of the Cuckoo Clock. [1]
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Robert Brookes (24 November 2006). „Going cuckoo about real Swiss cuckoo clocks“. Berne, Switzerland: SWI swissinfo.ch, a branch of the Swiss Broadcasting Corporation SRG SSR. Nuoroda tikrinta 2019-04-24.
- ↑ The story of the Cuckoo Clock. justcuckoos.co.uk
- ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 Cuckoo clocks through the ages cuckoopalace.com
- ↑ Juan F. Déniz (2014). Designer Cuckoo Clocks pdf
- ↑ 7,0 7,1 Механизм часов с кукушкой
- ↑ Night shut off. cuckoopalace.com