Laiškas romiečiams

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Laiškas romiečiams – vienas iš trylikos, manoma, apaštalo Pauliaus parašytų laiškų.

Pasak Laiško romiečiams, kiekvienas žmogus nusideda, todėl visiems reikia Dievo pagalbos. Jėzus miręs už visus žmones; per jį Dievas suteikia savo malonę.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laiške romiečiams teigiama, kad visi žmonės yra nuodėmingi, kalbama apie naują tikinčiųjų gyvenimą Jėzuje Kristuje. Aprašyti Dievo planai dėl Izraelio, pateikiami bendrieji nurodymai krikščionims, aptariamos pareigos valstybei ir kitiems žmonėms. Laiškas baigiamas linkėjimais ir pamokymais, šlovinimo malda.

Parašymo laikas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gali būti, kad Paulius parašė šį laišką apie 57 metus, antrą kartą lankydamasis Korinte. Jis ketino aplankyti Romoje gyvenančius krikščionis, tačiau aplinkybės jam sukliudė. Galiausiai jis atvyko į Romą kaip kalinys.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992., 102 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]