Laiškas filipiečiams

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Laiškas filipiečiams – vienas iš trylikos, manoma, apaštalo Pauliaus parašytų laiškų.

Šio laiško parašyno priežastys, manoma, buvo filipiečių apaštalui Pauliui atsiųsta dovana ir noras jiems pagirti Epafroditą. Tačiau, naudodamasis proga, Paulius reiškia savo meilę Filipų krikščionims ir džiaugsmą dėl jų dvasinės pažangos. Nors, kaip galima suprasti iš laiško, Paulius jautė pats galįs netrukus mirti, Laiške efeziečiams dažnai sutinkami žodžiai „džiaugsmas“ ir „džiaugiuosi“.

Turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laiškas pradedamas pasveikinimu, padėka ir malda, toliau rašoma apie Pauliaus būklę ir viltis, gyvenimą sekant Jėzumi, du Pauliaus draugus, laimėjimą ir nuostolį. Taip pat pateikiami nurodymai ir padėka už paramą. Laiškas baigiamas pasveikinimais.

Parašymo laikas ir adresatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Filipų bažnyčia, kuriai šis laiškas adresuotas, buvo pirmoji Pauliaus Europoje įsteigta bažnyčia. Paprastai manoma, jog šis laiškas yra vienas iš keturių laiškų, Pauliaus parašytų Romos kalėjime. Visgi yra manančių, kad laiškas parašytas 54 metais, kai Paulius, veikiausiai, kalėjo Efeze.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Biblijos enciklopedija. Alna litera. Vilnius, 1992., 104 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]