Lafero kreivė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Didinant mokesčius jų surenkama daugiau bet peržengus ribą jų surinkimas mažėja. Dalyse t1 ir t3 surenkama tiek pat.

Lafero kreivėteorinė koncepcija, kuri kreive parodo įplaukų į biudžetą priklausomybę nuo mokesčių tarifų. Ji sukurta XX a. aštuntajame dešimtmetyje ekonomisto Artūro Lafero ir buvo naudojama kaip argumentas sumažinti mokesčius.

Koncepcija[taisyti | redaguoti kodą]

Jei valstybė nurodys, kad mokesčių tarifas yra t=0%, tai nieko ir nesurinks. Lafero teorijoje nurodyta, kad kiekvieną kartą paaugus mokesčių tarifams mokesčių surinkimas paauga mažesniu dydžiu, kol galiausiai peržengus ribą paaugus mokesčių tarifams mokesčių surinkimas pradės mažėti. Kai mokesčių tarifas pasieks t=100%, pajamos iš mokesčių bus lygios nuliui. Lafero kreivėje punktas, kuriame galima surinkti maksimumą mokesčių, vadinamas prisisotinimo tašku. Tyrinėjant Lafero kreivę nesunkiai galima pastebėti, kad tiek pat mokesčių galima surinkti esant dviem skirtingiems mokesčių tarifams – t_1 i t_3.

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Laferas savo koncepcijoje rėmėsi dviem priežastimis:

  • Esant nuliniams mokesčių tarifams t=0%, mokesčių mokėtojai nemoka jokių mokesčių, todėl valstybė negauna jokių įplaukų iš mokesčių.
  • Augant mokesčių tarifams, įplaukų už mokesčius į biudžetą sumažėjimą sąlygoja dvi priežastys:
    • į valstybės biudžetą patenka daugiau lėšų, kurios gali būti panaudotos investicijoms,
    • ūkio subjektai pradeda slėpti savo pajamas.

Antrą priežastį, sąlygojačią mokesčių surinkimo sumažėjimą, Laferas aiškina:

  • Motyvacijos sumažėjimu didinti darbo našumą ir veiklos plėtimą – nes sumokėjus mokesčius lieka mažiau lėšų investuoti ir per mažas pelnas nuo investicijų.
  • Padidėjęs ūkio subjektų polinkis slėpti pajamas ir ėjimas į juodąją rinką – padidėjus mokesčiams didėja noras jų visai nemokėti.
  • Padidėjęs ypač didelių įmonių polinkis perkelti visą ar dalį gamybos į kitas valstybes ar mažesnio apmokestinimo zonas.

Esant mokesčių tarifui t=100%, nėra jokio suinteresuotumo dirbti. Ūkio subjektai nustoja dirbti ar dirba tik juodojoje rinkoje. Todėl mokesčių visai nesurenkama.

Lafero kreivė praktikoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lafero kreivė užima svarbią vietą ekonomikos teorijoje.

Formuojant valstybės fiskalinę politiką atsižvelgus į Lafero kreivę galima pasiekti aukštesnių mokesčių surinkimo rodiklių ir mažinant mokesčių tarifus.

Modelio veikimo pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

JAV Ronaldo Reigano administracijos XX a. 8 dešimtmetyje priimtas sprendimas sumažinti aukščiausius pajamų mokesčio tarifus nuo 70 % iki 50 % padidino šio mokesčio surinkimą.

Lenkijoje 1999–2002 metais padidinus akcizo mokestį alkoholiniams gėrimams sumažėjo įplaukos į biudžetą, 2002 metais vėl sumažinus – įplaukos padidėjo.

Laferas taip pat pateikia Lietuvą bei Rusiją kaip pavyzdžius, kuomet įvedus paprastus (neprogresyvinius) bei palyginus mažesnius mokesčius, iškart pradėjo augti šių šalių ekonomika [1]

Esant mažiems tarifams siekimo surinkti daugiau mokesčių pavyzdžiai[taisyti | redaguoti kodą]

JAV ir Jungtinė Karalystė plačiai praktikuojami turtingesnių asmenų mažesni apmokestinimo tarifai. Tuo siekiama atlaisvinti pinigus investicijoms į ūkį.

JAV, Šveicarijoje, Mergelių salose yra įkurtos laisvosios ekonominės zonos (ofšorinės zonos), kuriose gamintojai atleidžiami nuo mokesčių. Iš tikro jie atleidžiami tik nuo pelno mokesčio, nes išvežant produkciją iš laisvosios ekonominės zonos turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį ir kitus mokesčius, kuriuos dažniausiai surenka muitinė. Rusija yra paskelbusi kelias lengvatinio apmokestinimo zonas, bet daugiau siekdama karštuose rajonuose pakelti žmonių pragyvenimo lygį ar net tyčia sukurti nelygias konkurencijos sąlygas pasienio valstybėms. Lietuvoje, Klaipėdoje irgi yra lengvatinė mokesčių zona, kurioje įsikūrusios kelios užsienio firmos nemoka pelno mokesčio. Visus kitus mokesčius įmonės turi mokėti.

Panamai įvedus lengvatinius mokesčių tarifus, daug laivų buvo užregistruota šioje valstybėje tik dėl mažų mokesčių.

Tailande ir kitose valstybėse užsienio investicijos visai neapmokestinamos ar apmokestinamos lengvatiniais tarifais. Taip siekimą sukurti daugiau darbo vietų, padidinti vietinių gamintojų rinką aptarnaujant užsienio investuotojus ir iš jų surinkti mokesčius.

Diskusija dėl pavyzdžių[taisyti | redaguoti kodą]

Iki šių dienų eina ginčai apie įvairius ūkio efektus, taip pat spekuliuojama dėl šių efektų priežasčių. Dauguma sutinka su tuo, kad JAV mokesčių tarifų sumažinimas XX a. 9 dešimtmetyje padidino biudžeto deficitą. Tai buvo didelis Lafero teorijos priešininkų argumentas, bet šalininkai norėjo įrodyti, kad mokesčių surinkimas irgi augo, o biudžeto deficitas augo dėl dar didesnių biudžeto išlaidų. Dalis Lafero oponentų sutiko dėl pajamų augimo, bet tai siejo su bendru ūkio augimu.

Statistiniai duomenys tvirtina faktą, kad JAV 1980 metais 10 % geriausiai uždirbančių amerikiečių sumokėdavo 48 % mokesčių, o 1988 metais jau 57,2 %, bet dalis ekonomistų kitaip aiškina šitą reiškinį. Jie tvirtina, kad turtingi asmenys bijo mokesčių pakėlimo ateityje, todėl stengiasi visas savo pajamas parodyti kuo greičiau. Taip jie sumokėjo mokesčius anksčiau, bijodami, kad ateinančiais laikotarpiais juos reikės mokėti didesniais tarifais.

Taip pat daug ekonomistų sieja JAV ekonomikos augimą su mokesčių tarifų sumažėjimu XX a. devintajame dešimtmetyje.

Kritika[taisyti | redaguoti kodą]

Praktinis kreivės naudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lafero kreivė dažnai buvo naudojama liberalios ekonomikos šalininkų siekiant sumažinti mokesčius. Reikia akcentuoti, kad Lafero kreivė ne visada veikia. Ji suveikia tik tada, kai mokesčių tarifas yra aukščiau taško, kurį viršijus mokesčių surinkimas mažėja. Tuo pačiu ne visais atvejais ją galima naudoti. Didžiausio biudžeto pajamų surinkimo taško apskaičiavimas siejasi su kitais įtakojančiais faktoriais (kai kurie ekonomistai kalba apie visišką jo apskaičiavimo negalimumą). Vienintelis geriausias būdas jį apskaičiuoti – analizuoti ex post, arba empiriškai jį nustatyti keičiant apmokestinimą.

Lafero kreivė trumpu periodu[taisyti | redaguoti kodą]

Viena iš problemų, kurią turi spręsti valstybė, vykdydama ūkinę politiką,- tai Lafero kreivės naudojimo apribojimai dėl kreivės elastingumo įvairiais laikotarpiais. Trumpu laikotarpiu ūkio subjektai negali greitai reaguoti į mokesčių tarifų pasikeitimus, o tai verčia didinti mokesčius.

Nors niekas empiriškai neįrodė, bet teoriškai galima tvirtinti, kad net esant 100 % mokesčių tarifui, trumpą laikotarpį bus surenkama kažkiek mokesčių. Ūkio subjektai palaipsniui pradės nutraukti savo veiklą ar bandys vengti mokesčių ir kurį laiką mokės po 100 % mokesčių. Be to, galima tvirtinti, kad dalis ūkio subjektų, mokančių po 100 % mokesčių, jau iki tol slėpė savo pajamas.

Ilgesniu periodu ūkio subjektų reakcija aiškės, todėl mokesčių keitimo rezultatai bus aiškesni, negu trumpesniu laikotarpiu. Mokesčių optimizavimas ne visada parankus politiniu aspektu, nes rezultatai gaunami negreit, o rinkėjai reikalauja greičiau spręsti ūkinius ir socialinius klausimus.

Kreivės pasikeitimas laike[taisyti | redaguoti kodą]

Kita kreivės problema yra kreivės kitimas laikui bėgant. Praktika rodo, kad gresiant karui ar karo metu valstybės keldavo mokesčius ir surinkdavo daugiau mokesčių. Tokiu laiku prisisotinimo taškas būna pasistūmėjęs dešiniau. Po karo ar tik praėjus jo pavojui valstybės nuspręsdavo sumažinti mokesčius, dėl to būdavo surenkama daugiau mokesčių. Tai reiškia, kad karo metu prisisotinimo taškas buvo aukščiau, negu taikos metu. Praėjus pavojui, Lafero kreivės prisisotinimo taškas pakeičia savo vietą, tai yra, pasistumia į kairę.

Lafero kreivės lankstumo priklausomybė nuo ūkio subjektų veiklos vietos[taisyti | redaguoti kodą]

Lafero kreivės lankstumui daro įtaką ir ūkio subjektų veiklos vieta. Pavyzdžiui, pasienio regionuose esant dideliam alkoholinių gėrimų apmokestinimui ir žinant, kad užsienyje jis kainuoja mažiau, prasidės pigesnių alkoholinių gėrimų legalus mažų kiekių ir nelegalus didesnių kiekių įvežimas. Lafero kreivės prisisotinimo taškas pasienio regionuose kairiau, negu centriniuose ar kituose pasienio regionuose, kur ne taip racionalu dėl mažesnių, asmeniniam vartojimui skirtų alkoholinių gėrimų kiekių važiuoti į užsienį.

Lafero kreivė ir optimalių mokesčių nustatymas[taisyti | redaguoti kodą]

Optimalumo faktorius[taisyti | redaguoti kodą]

Reikia akcentuoti, kad taškas, kuriame valstybė gali surinkti daugiausiai mokesčių, yra optimalus valstybės biudžeto požiūriu. Nėra neįrodė jo optimalumo ūkio vystymosi ir mokesčių mokėtojų požiūriu.

Parametrų optimalumas[taisyti | redaguoti kodą]

Ne visose valstybėse Lafero kreivė yra vienoda. Sakykim, yra dvi valstybės, kuriose vienodai dideli mokesčiai, bet vienoje jų surinkimas kontroliuojamas labiau, kitoje mažiau. Pirmoje valstybėje ūkio subjektai mažiau stengsis slėpti mokesčius, nes joje jie kontroliuojami labiau. Dar padidinus mokesčius pirmoje valstybėje jų surinkimas išaugs daugiau, ar sumažės mažiau, negu kitoje valstybėje. Tai reiškia, kad dėl mokesčių surinkimo kontrolės Lafero kreivės išlinkimas skiriasi.

Optimalumas valstybės valdymo aparato ir ūkio požiūriu[taisyti | redaguoti kodą]

Kreivė aiškiai parodo, kad yra du mokesčių tarifai, kuriems esant bus surinktas toks pats mokesčių kiekis. Tai nereiškia, kad abiem atvejais valstybės biudžeto situacija yra vienoda: gali būti skirtingos mokesčių surinkimo išlaidos taškuose t_1 ir t_3, ir tai reiškia, kad valstybė turi išleisti daugiau pinigų mokesčiams administruoti. Tai skatina mokesčius administruojančias institucijas stengtis, kad mokesčių būtų surenkama daugiau. Be to, esant dideliems mokesčiams, skirtingos įmonės juos slepia ar visai neslepia nevienodai, ir ilgesnį laiką esant tokiai situacijai, yra tikimybė, kad rinkoje įsigalės nesąžiningi mokesčių mokėtojai – valstybės ūkiui tai nėra paranku.

Lafero kreivės pristatymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal kai kuriuos šaltinius teigiama, kad Lafero kreivę pirmą kartą pristatė žurnalistams Artūras Laferas su draugu Robertu Mundeliu viename restorane.

Ši idėja buvo plėtojama vystantis ekonominės idėjos istorijai, kol galiausiai įgavo mokslinę formą. Panašios idėjos buvo gvildenamos ir kituose darbuose:

Vikiteka