Lūgniniai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Nymphaeaceae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Paprastoji vandens lelija (Nymphaea alba) |
||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Lūgniniai (Nymphaeaceae, angl. Water lilies, vok. Seerosen) – magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeima. Vandeniai, žoliniai, daugiamečiai augalai, turintys gerai išsivysčiusius šakniastiebius ir plūduruojančius didelius lygiakraščius lapus. Žiedai pavieniai, iškilę virš vandens. Vaisius – sultingas ąsotėlis, panašus į uogą. Paplitę visame žemės paviršiuje, išskyrus Arktiką ir dykumas. Ypač daug rūšių yra tropikuose ir subtropikuose. Auginami ir kaip dekoratyviai augalai. Dauguma rūšių globotinos.
Lietuvoje auga 5 rūšys:
- Paprastoji vandens lelija (Nymphaea alba). Augalas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Prie dugno prisitvirtina rizoidais. Šakniastiebiais ir lapais maitinasi vandens žvėreliai: vandeninė žiurkė, bebras, ondatra ir kt. Nyksta dėl vandens užterštumo, žiedų skynimo. Pav.
- Mažažiedė vandens lelija (Nymphaea candida). Apyretis augalas, todėl visoje respublikoje saugotinas.
- Mažoji vandens lelija (Nymphaea tetragona). Tinka kaip dekoratyvinis augalas vandens baseinams apželdinti bei auginti akvariumuose.
- Paparastoji lūgnė (Nuphar lutea). Švieži šakniastiebiai nuodingi. Dažnas visoje respublikoje.
- Mažažiedė lūgnė (Nuphar pumila). Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Nyksta sausinat pelkes ir dėl ežerų eutrifikavimosi.
