Lėtinis nuovargis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lėtinis nuovargis – fiziologinės arba psichologinės problemos, kylančios dėl įvairių priežasčių.

Lėtinio nuovargio simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

  • nuovargis jaučiamas daugiau nei 6 mėnesius;
  • žmogus jaučiasi išsekęs net po įprastų darbų;
  • gydytojas ilgai negali nustatyti ligos, kuri paaiškintų varginančių simptomų priežastis;
  • sumažėja darbingumas, dėl nuovargio atliekama daug mažiau darbų nei anksčiau;
  • vargina mažiausiai keturi požymiai iš toliau išvardytų, besitęsiantys ne mažiau kaip 6 mėn.:
    • gerklės perštėjimas,
    • padidėję ir skausmingi kaklo ar pažasties limfmazgiai,
    • nepaaiškinamas raumenų silpnumas,
    • sąnarių skausmas (daugiau nei vieno) be patinimo,
    • galvos skausmas,
    • susilpnėjusi trumpalaikė atmintis ar koncentracija,
    • poilsio nesuteikiantis miegas,
    • po fizinio krūvio atsiradusi bloga savijauta, besitęsianti ilgiau nei 24 val.

Lėtinį nuovargį sukeliantys faktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Lėtinį nuovargį gali sukelti:

  • įtampa ir pasikartojantys stresai;
  • darbas padidintos konkurencijos, atsakomybės sąlygomis;
  • nuolatinis miego ir poilsio trūkumas;
  • didelis psichologinis ar fizinis krūvis;
  • vitaminų trūkumas;
  • bloga mityba;
  • įvairios ligos.

Energijos trūkumo simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Energijos trūkumą sukeliantys faktoriai[taisyti | redaguoti kodą]

Energijos trūkumą gali sukelti:

  • emociniai sutrikimai, depresija;
  • pailgėjęs tamsusis paros metas (ypač rudens – žiemos mėnesiais);
  • fizinės veiklos trūkumas;
  • sportas;
  • alinantis fizinis ir protinis darbas;
  • nevisavertė mityba (angliavandenių, riebalų, baltymų trūkumas, vitaminų ir mineralų trūkumas maiste);
  • PMS, klimakterinis periodas;
  • vaistai (antihistamininiai, kraujospūdį mažinantys, migdomieji, steroidiniai hormonai, diuretikai, betaadrenoblokatoriai, dekongestantai, AKFI inhibitoriai, narkotikai, raumenų relaksantai);
  • mažakraujystė;
  • cukrinis diabetas;
  • kepenų ligos;
  • skydliaukės sutrikimai;
  • vėžiniai susirgimai ir chemoterapija;
  • antiksčių nepakankamumas;
  • nemiga;
  • autoimuniniai susirgimai;
  • lėtinės infekcijos;
  • lėtinis nuovargio sindromas.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Biologiškai aktyvios medžiagos energijos atstatymui[taisyti | redaguoti kodą]

Lėtiniam nuovargiui įveikti ir energijai atstatyti dažnai naudojami Energetikai ir biotonikai – biologiškai aktyvių medžiagų (vitaminų, mineralų, augalų ekstraktų, bičių produktų) turintys preparatai.

Energetikų ir biotonikų funkcijos:

  • atstato organizmo energijos atsargas, papildo vitaminų ir mineralinių medžiagų atsargas;
  • tonizuoja;
  • šalina nuovargį, atstato jėgas;
  • naudingi esant nepilnavertei mitybai;
  • padeda kovoti su stresu, žalingais aplinkos veiksniais;
  • apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio, degeneracinių ligų, lėtina senėjimą;
  • stiprina organizmo imunitetą bei didina atsparumą ligoms;
  • gerina atmintį, darbingumą, nuotaiką;
  • gerina lytinį potraukį ir erekciją;
  • padeda spręsti problemas kilusias klimakso metu;
  • gerina gyvenimo kokybę;
  • prailgina jaunystę ir aktyvų gyvenimą.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Pray W.S, Consult Your Pharmacist – The Many Faces of Fatigue US Pharmacist 23(12), 1998.
  • Stanley IM, Peters S, Salmon P. A primary care perspective on prevailing assumptions about persistent medically unexplained physical symptoms. Int J Psychiatr Med. 2002;32:125-140.
  • Sharpe M, Carson A. „Unexplained“ somatic symptoms, functional syndromes, and somatization: do we need a paradigm shift? Ann Intern Med. 2001;134:926-930.
  • Craig T, Kakumanu S. Chronic fatigue syndrome: evaluation and treatment. Am Fam Physician. 2002;65:1083-1090.
  • Prins JB, van der Meer JW, Bleijenberg G. Chronic fatigue syndrome. Lancet 2006; 367:346-355.
  • http://www.mayoclinic.com/health/chronic-fatigue-syndrome/DS00395
  • M. Chavis L. M. Pharmacy-Based Consulting on Dietary Supplements. J Am Pharm Assoc 41(2):181-191, 2001.
  • H. McDermott J. H. Antioxidant Nutrients: Current Dietary Recommendations and Research Update. J Am Pharm Assoc 40(6):785-799, 2000.
  • McElhaney JE et al (2004). „A placebo - controlled trial of a proprietary extract of North American ginseng (CVT-E002) to prevent acute respiratory illness in institutionalized older adults“. J Am Geriatr Soc 52 (1): 13–19.
  • Caso Marasco A, Vargas Ruiz R, Salas Villagomez A, Begona Infante C. (1996). „Double - blind study of a multivitamin complex supplemented with ginseng extract“. Drugs Exp Clin Res. 22 (6): 323–329.
  • Yun TK, Lee YS, Lee YH, Kim SI, Yun HY (2001). „Anticarcinogenic effect of Panax ginseng C. A. Meyer and identification of active compounds.“. Journal of Korean Medical Science 16 (S): 6–18.
  • Praškevičius A, Ivanovienė L, Stasiūnienė N, Burneckienė J, Rodovičius H, Lukoševičius L, Kondratas D. Biochemija.- Kaunas: KMU leidykla, 2003. (knyga);
  • Hooper L. Omega 3 fatty acids for prevention and treatment of cardiovascular disease. Cochrane Rev Abstract. 2006.
  • Harper C. R. Jacobson T. A. Beyond the Mediterranean Diet: The Role of Omega-3 Fatty Acids in the Prevention of Coronary Heart Disease. Prev Cardiol 6(3):136-146, 2003.