Kvedariškio Švč. Dievo Motinos ėmimo į dangų sentikių cerkvė

Koordinatės: 56°4′12.58″ š. pl. 25°6′22.05″ r. ilg. / 56.0701611°š. pl. 25.1061250°r. ilg. / 56.0701611; 25.1061250
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kvedariškio sentikių cerkvė)

56°4′12.58″ š. pl. 25°6′22.05″ r. ilg. / 56.0701611°š. pl. 25.1061250°r. ilg. / 56.0701611; 25.1061250

Kvedariškio Švč. Dievo Motinos ėmimo į dangų sentikių cerkvė
Rusiškas pavadinimas Свято-Успенская церковь
Savivaldybė Biržų rajonas
Gyvenvietė Kvedariškis
Statybinė medžiaga medis
Sentikių maldos namai 2014 m.

Kvedariškio sentikių cerkvė – veikiantys sentikių Fiodoriškio bendruomenės (Федоришкская община) maldos namai Kvedariškyje, Papilio seniūnioje, Biržų rajone, 0.4 km į pietus nuo kelio  123  BiržaiPandėlysRokiškis . Kvedariškis – rusų sentikių bendruomenės kaimas, kažkada vadintas Fiodoriškiu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dar caro Petro I laikais bėgdami nuo persekiotojų į Lietuvą sentikiai su savimi atsivežė vertingų ikonų. Deja, prieš keliasdešimt metų, kilus religinio meno vagysčių bangai, vertingųjų kelių šimtų metų senumo ikonų Kvedariškio sentikiai neišsaugojo. Jų cerkvė buvo ne kartą plėšta. Tačiau papročius sentikių bendruomenė, nors ir nuolat mažėjanti, saugo iki šiol. Negausioje kaimo sentikių bendruomenėje tik keli žmonės griežtai laikosi protėvių papročių.[1]

19351940 aktyviai veikė Fiodoriškio kaimo sentikių dvasinis choras.[2] Jo nariai buvo vietos maldų namų, skaičiuojančių savo istoriją nuo 1902 m., giedotojai. Koncertinėse kelionėse Biržų ir Rokiškio kraštuose turėjo didelį pasisekimą ne tik tarp rusų, bet ir lietuvių tarpe. Prieš pasirodymus buvo priimta rusiškai sugiedoti Lietuvos himną.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medinė cerkvė yra lakoniškų formų, jos siluetas primena įprasto gyvenamojo namo tūrį. Pastatas stačiakampio plano su siauresniu prieangiu, bebokštis, dengtas dvišlaičiu stogu. Pagrindinis fasadas yra vakarų pusėje, be langų, su vienvėrėmis durimis atsikišusiame dvišlaičiame priengyje. Virš jo stogelio ir stogo kraigo iškilę metaliniai kryžiai. Galinis rytų fasadas taip pat aklinas, užsibaigiantis trikampiu skydu. Abu šoniniai fasadai turi po du stačiakampius langus su profiliuotais apvadais. Viduje salės lubos lygios, palaikomos skersinių sijų.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Лебедева Ж., Старообрядческий духовный хор деревни Федоришки, Старообрядцы Литвы. Материалы и исследования. 1996-1997 гг./ Ред. В. Чюбринскас и др. Вильнюс, 1998, с. 131-135.
  • Nijolė Steponaitytė. Stačiatikių ir sentikių architektūra Lietuvoje. Archiforma, Nr. 41. p. 52.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]