Kvaitulinis šalavijas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Salvia divinorum
Kvaitulinis šalavijas (Salvia divinorum)
Kvaitulinis šalavijas (Salvia divinorum)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Lamiidae)
Šeima: Notreliniai
(Wikispecies-logo.svg Lamiaceae)
Gentis: Šalavijas
(Wikispecies-logo.svg Salvia)
Rūšis: Kvaitulinis šalavijas
(Wikispecies-logo.svg Salvia divinorum)

Kvaitulinis šalavijas (lot. Salvia divinorum) - haliucinogeninis augalas iš šalavijų (lot. Salvia) genties, naudotas šamanų, gyvenusių dabartinės Meksikos teritorijoje. Augalas labai sunkiai subrandina sėklas, todėl manoma, kad jį dirbtinai išvedė žmonės per daugybę metų. Pagrindinis augalo veisimo būdas – nupjautų šakelių įšaknydinimas.

Pavadinimo kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Salvia kilo iš lot. salvare 'gydyti; saugoti; gelbėti'.

Divinorum iš lotynų kalbos turėtų būti verčiama 'Pranašų; Dievo žmonių', taigi lotynų kalbą atitinkantis pavadinimas yra 'Pranašų šalavijas (žolė gelbėtoja)', bet dėl neteisingo koncepcijų supratimo augalas įgavo žinomą Kvaitulinio šalavijo pavadinimą.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Šamanai augalą naudojo gydymui. Tikėta, kad Salvia gydo sielą, taigi netiesiogiai gydo ir visas ligas. Kita vertus, Salvia naudota ir tiesiogiai skausmui malšinti. Tikėtina, kad nedideli jos kiekiai efektyviai malšina migreną.

Vakarų kultūra apie šį augalą sužinojo tik 1939 m., kai jį pirmąkart aprašė Basset Johnson. Tačiau prasidėjęs karas nutraukė jo tyrimus.

Po karo šiuo augalu susidomėjo Hofmanas ir aprašė jį savo knygoje „LSD – my problem child“. Hofmanui nepavyko išgryninti augalo veikliosios medžiagos, kuri chemiškai labai nepatvari, ir tuometinis chemijos technologijos lygis sutrukdė Hofmanui užbaigti savo darbus atradimu.

Veiklioji medžiaga[taisyti | redaguoti kodą]

Salvinorinas A. Tai stipriausia šiandien žinoma augalinės kilmės psichiką veikianti medžiaga: jau 200 mikrogramų sukelia akivaizdų poveikį. Tai maždaug atitiktų vieną cukraus kristaliuką.

Nesenai atlikti tyrimai parodė, kad Salvia veikia panašiu būdu, kaip ir opiatai, nors juntamas poveikis visai kitoks, nei opiatų. Salvinorinas A turi nedidelių cheminių struktūros panašumų į morfiną.

Veikiant milžiniškomis šios medžiagos dozėmis žiurkes jokių organų pažeidimų nenustatyta. Jokios priklausomybės nepastebėta. Todėl galima teigti, jog ši medžiaga yra saugi vartoti žmonėms. Tą patvirtina ir tūkstantmečius siekianti vartojimo istorija.

Salvia šiandien[taisyti | redaguoti kodą]

JAV Salvia vartoja jaunimas. Augalas pravardžiuojamas naująja marichuana. Augalas legalus: jo galima nusipirkti internetu, todėl sparčiai populiarėja. Šiuolaikinės chemijos technologijomis gaminamas ekstraktas, kas leidžia dar labiau sustiprinti preparato poveikį.

Kai kur šio augalo vartojimas nėra legalus valstybėse kaip Australija, Belgija, Danija, Estija, Suomija, Italija, Ispanija, Švedija. Lietuvoje prekyba yra draudžiama[1].

Vartojimo būdai[taisyti | redaguoti kodą]

Šamanai vartojo 2 būdais: tiesiog sukramtydavo šviežius lapus ir nurydavo arba išspausdavo sultis ir užsigerdami vandeniu išgerdavo. Bet šiandien jaunimas atranda begalę kitų būdų. Augalą galima gan sėkmingai rūkyti, dar perkamos alkoholinės tinktūros, kurios skiedžiamos ir geriamos. Taip pat yra ekstraktų, kurie sumažina medžiagos, kurią reikia surūkyti, kiekį. Norint rūkyti sudžiovintus lapus ir patirti poveikį, reikia tam tikros rūkymo patirties arba didelio kiekio - ne visiems tai pasiseka. Paprastai vartojama visiškoje tyloje, nes garsai blaško ir slopina meditacinį poveikį, dažnai būdingą mažoms dozėms.

Atrodo, šis augalas paveikia nepriklausomai nuo suvartojimo būdo, bet tyrimai rodo, kad veikliosios medžiagos skyla skrandyje, todėl efektyviausi būdai - tai ekstraktų rūkymas ir žalių lapų kramtymas neryjant.

Poveikis[taisyti | redaguoti kodą]

Poveikis trunka itin trumpai - ne daugiau 20 minučių rūkant ir ne daugiau 1 valandos kramtant. Kramtant poveikis būna ne toks intensyvus - tartum ištęstas. Augalas turi haliucinogeninių savybių, tačiau poveikis gali būti labai įvairus ir priklauso nuo žmogaus. [Erowid.org] pateikia virš 800 poveikio aprašymų ir praktiškai nėra vienodų. Bet yra bendrų bruožų:

Mažos dozės[taisyti | redaguoti kodą]

Didelės dozės[taisyti | redaguoti kodą]

  • kūno palikimo pojūtis (užkūnio patirtis)
  • visiškas orientacijos praradimas
  • kalbos gebėjimo praradimas
  • dežavu
  • ego praradimas, skilimas
  • neaiškūs kontaktai su vienokiomis ar kitokiomis būtybėmis, girdimi balsai
  • haliucinacijos atmerktomis ir užmerktomis akimis
  • pamiršimas, kad buvo vartota salvia, ir dėl to kylanti panika
  • dažnai minimas „vėjo“ pojūtis, kurį sunku bendrai apibūdinti
  • dėl dažno kūno palikimo pojūčio pasitaiko dar keistesnis persikūnijimo į kitą objektą pojūtis

Emocinės pasekmės būna skirtingos: vienus nudžiugina, kitiems įvaro siaubą.

Spaudoje pasirodė šio augalo palyginimų su LSD, bet visgi poveikiai skirtingi. Atlikus apklausą tarp įvairias medžiagas vartojusių žmonių, 38 % poveikį apibūdina kaip unikalų, 23 % jį prilygina meditacijai ir tik 18 % salvia apibūdina kaip panašią į kitas haliucinogenines medžiagas (LSD, psilocibiną…).

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka