Kuveito pilietybės teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.


Kuveito piliečiai – visi tie asmenys, kurie buvo apgyvendinti Kuveito valstybėje iki 1920 metų ir kurie išlaikė savo įprastinę gyvenamąją vietą iki 1959 metų Pilietybės įstatymo paskelbimo dienos. Kuveito pilietybė yra apibrėžiama pagal Pilietybės įstatymą, todėl niekas negali atimti ar panaikinti Kuveito pilietybės asmeniui, nebent šio įstatymo nustayta tvarka.

Kuveito pilietybės įgijimas gimimo būdu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bet kuris asmuo, pagal ius sanguinis pilietybės modelį, gimęs už Kuveito ribų, tačiau kurio tėvas yra Kuveito pilietis, tampa Kuveito piliečiu.
  • Taip pat Kuveito pilietybę įgyja bet kuris asmuo, pagal ius soli principą, gimęs Kuveite, kurio tėvai yra nežinomi.
  • Kuveito pilietybė gali būti suteikta Vidaus reikalų ministro rekomendaciniu dekretu bet kuriam nepilnamečiam vaikui, kurio motina yra Kuveito pilietė, tačiau tėvas yra nežinomas ar giminystės ryšys su tėvu nėra įrodytas.

Kuveito pilietybės įgijimas natūralizacijos būdu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuveito pilietybė gali būti suteikta, Vidaus reikalų ministro rekomendaciniu dekretu pilnamečiams asmenims, jeigu jie laikosi šių natūralizacijos sąlygų:

  • Asmuo teisėtai pragyveno Kuveite bent 20 metų iš eilės arba ne mažiau kaip 15 metų iš eilės ir jis yra gimęs bet kurioje arabų šalyje. Šis asmuo Kuveito valstybę palikti gali tik oficialiais verslo tikslais. Jei asmuo palieka Kuveitą ne dėl šių tikslų, buvimo kitoje valstybėje laikas yra atėmamas ir išskaičiuojamas iš bendro gyvenimo Kuveito valstybėje laikotarpio.
  • Kada asmuo teisėtomis priemonėmis uždirba pakankamai lėšų pagrindiniams savo poreikiams patenkinti, yra nepriekaištingos reputacijos ir nebuvo nuteistas jokiu su garbe ar sąžiningumu susijusiu nusikaltimu.
  • Moka arabų kalbą.
  • Įrodo savo kvalifikaciją arba sugeba teikti tam tikras paslaugas, reikalingas Kuveito valstybei.
  • Asmuo išpažįsta musulmonų religiją arba įrodo, kad jis konvertuojamas į Islamą pagal nustatytas taisykles ir procedūras. Jei natūralizacijos procese asmuo aiškiai atsisako Islamo ar savo elgesiu aiškiai parodo savo ketinimą atsisakyti Islamo religijos, Kuveito pilietybė nėra suteikiama.
  • Kuriai nors arabų šaliai priklausantis asmuo, su sąlyga, kad jis gyveno Kuveite, nuo 1945 metų ir išlaikė savo gyvenamąją vietą iki 1959 metų Pilietybės įstatymo paskelbimo.
  • Moteris užsienietė, kurią veda Kuveito pilietis, tuomet kai ji pareiškia norą įsigyti Kuveito pilietybę. Santuoka privalo trukti ne mažiau kaip 15 metų nuo tos dienos, kai ši moteris pateikė pilietybės deklaraciją. Po santuokos nutraukimo moteris nepraranda įgytos pilietybės, nebent tais atvejais kai ji įgyja kitos valstybės pilietybę.

Jei asmuo yra įgijęs Kuveito pilietybę jis turi teisę balsuoti per Parlamento rinkimus, praėjus tik 30 metų po jo pilietybės paskelbimo. Tačiau toks asmuo neturi jokios teisės būti kandidatu šiouse rinkimuose.

Natūralizacijos proceso stabdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Natūralizacijos procesas Kuveito pilietybei gauti gali būti stabdomas:

  • Jeigu yra įrodoma, kad buvo pateikta melaginga informacija.
  • Kai per 15 metų, skirtų natūralizacijos procesui, asmuo yra nuteistas už nusikaltimą, kuris yra susijęs su asmens sąžiningumu ar garbe.
  • Kai kompetentingos institucijos įrodo, kad asmuo platina informaciją, kuri gali rimtai pakenkti Kuveito ekonominėms ar socialinėms struktūroms.

Jeigu asmuo pateikia melaginga informaciją reikalingą Kuveito pilietybei gauti, jis yra baudžiamas pinigine bauda bei laisvės atėmimu ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

Kuveito pilietybės netekimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kuveito pilietis netenka Kuveito pilietybės, kuomet:

  • Asmuo savanoriškai pradeda natūralizacijos procesą pagal kitos valstybės teisę. Kuveito piliečio žmona, neturi prarasti savo Kuveito pilietybės dėl jos vyro apsisprendimo tapti kitos valstybės piliečiu, išskyrus atvejus, kai ji pati savo noru įgyja vyro pilietybę.
  • Yra įrašomas į užsienio valstybės karo tarnybą.
  • Dirba užsienio valstybėje, kuri teikia realią karo grėsmę Kuveitui arba valstybėje, su kuria Kuveito valstybė yra nutraukusi diplomatinius santykius.
  • Asmuo, kuris gali būti linkęs rimtai pakirsti socialinę ar ekonominę Kuveito valstybės struktūrą arba jis buvo nuteistas už nusižengimą, susijusį su ištikimybe Kuveito valstybei.


Dviguba pilietybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užsienietis, kuris gali įgyti Kuveito pilietybę turi atsisakyti bet kurios kitos tautybės. Tai jis privalo padaryti per tris mėnesius po jo įvykdytos natūralizacijos proceso paskelbimo datos. Jeigu yra pateikiami įrodymai, kad asmuo neatsisakė kitos valstybės pilietybės, natūralizacijos procesas yra panaikinamas ir pripažįstamas negaliojančiu. Dvigubos pilietybės fenomenas Kuveito tiek teisinėje duomenų bazėje, tiek praktinėje veikloje nėra toleruojamas. Užuomenos į dvigubos pilietybės pretendzijų pareiškimą yra griežtai ribojamos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nacionalinės teisės aktų leidybos institucijos, Kuveito Pilietybės įstatymas, Nr. KWT-110.[http://www.unhcr.org/refworld/docid/3ae6b4ef1c.html]