Kuturiai (Tauragė)
| Kuturiai | ||
|---|---|---|
  Kuturiai |
||
| 55°21′32″š. pl. 22°12′36″r. ilg. / 55.359°š. pl. 22.210°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Tauragės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Mažonų seniūnija | |
| Gyventojų | 1 | |
Kuturiai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, 2 km į pietvakarius nuo Pagramančio, Pagramančio regioniniame parke, prie Akmenos ir Jūros upių santakos. Stūkso Kuturių piliakalnis. Kuturiai yra trikampyje tarp Jūros ir jos intako Akmenos.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kad žmonės čia gyvena seniai, liudija 1,5 km nuo Jūros kranto dunksantis piliakalnis. Kaimas minimas 1561 m. šaltinyje, kuriame dar vadinamas senuoju vardu – Akmena. Nors tuomet jame gyveno trys Mileikaičiai, daugiausia žemės, net tris valakus, valdė Jonas Kuturaitis. Pastarasis asmenvardis davė vardą kaimui.
XVI a. Kuturiai priklausė vienam šeimininkui, tačiau ilgainiui pateko į privataus Ringių dvaro valdas. 1902 m. minimas ir Kuturių palivarkas, kurį greičiausiai įkūrė vietos dvarininkai Volmeriai.
1923 m. kaime surašyti 23 ūkiai, juose gyveno 123 sodiečiai. Apie 1929 metus Kuturiuose susibūrė dūdų orkestras. Sovietmečiu – sąmoningo kaimų tuštinimo laikais – Kuturiai, galima sakyti, sunyko. Dabar čia stovi tik viena sodyba.
Per Kuturius Jūros pakrantėmis driekiasi 1940–1941 m. sovietinės kariuomenės statytos, gynybai nuo Vokietijos skirtos įtvirtinimų sistemos linija. Tuomet lygiagrečiai Sovietų Sąjungos sienos išrikiuota šimtai betoninių dotų. Jūros pakrantėse niūkso maždaug keturiasdešimt įvairių fortifikacinių statinių. Visi jie liko nebaigti, 1941-ųjų birželį kovose nebuvo naudojami, tačiau įdomūs kaip karinės inžinerijos paminklai. Kuturiuose turėjo būti įrengtas visas gynybinis mazgas, čia net veikė akmenų skaldykla.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[4] | 1979 m.sur.[5] | 1989 m.sur.[6] | 2001 m.sur.[7] | 2011 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 97 | 123 | 104 | 79 | 55 | 2 | 2 | 1 | ||
| |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 4,0 4,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.