Kutnohoritas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kutnohoritas
Savybės
Kategorija Karbonatų klasė
Cheminė formulė CaMn2+(CO3)2
Identifikacija
Spalva balta. šviesiai rausva, šviesiai ruda
Brėžis baltas, šviesiai rausvas
Skalumas skalus
Lūžimai subkriaukliški
Kietumas pagal
Moso skalę
3,5-4,0
Blizgesys nuo stikliško iki blausaus
Lūžio rodiklis No = 1,727, Ne = 1,535
Specifinis tankis 3,12

Kutnohoritas (angl. kutnohorite, iš vietovardžio ček. Kutná Hora) – retas kalcio ir mangano karbonatų mineralas su magnio ir geležies priemaišomis. Priklauso dolomitų grupei, sudaro seriją su dolomitu ir ankeritu. Gryno mineralo formulė yra CaMn2+(CO3)2,[1]. Tačiau paprastai Mg ir Fe2+ pakeičia Mn2+ (mangano kiekis svyruoja nuo 38% iki 84%)[2], tad mineralo formulė Ca(Mn2+,Mg,Fe2+)(CO3)2 geriau atspindi dalyvaujančius cheminius atmainius.

Mineralą 1901 m. pavadino profesorius Bukovskis (Bukowsky) pagal vietovė Kutná Hora Bohemijoje.[3] Pradinis pavadinimo variantas buvo kutnahorite, bet dabartinis pavadinimas yra kutnohorite.

Dolomito grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Optinės savybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kutnohoritas būna baltas, blyškiai rausvas ar šviesiai rudas. Mineralas būna rausvesnis, jei turi daugiau mangano, ir rudesnis, jei turi daugiau geležies. Mineralas pusskaidris, brėžiamas sudaro baltą ar rausvoką brūžį. Blizgesys nuo stikliško iki blausaus. Jų spindulių laužimas vienašis, o lūžio rodikliai yra No = 1,710-1,727 ir Ne = 1,519-1,535, panašūs kaip dolomito. Paprastasis lūžio rodiklis (ordinary refractive index) No yra didelis, maždaug lygus špinelio indeksui (1,719).

Fizikinės savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kutnohoritas aptinkamas agregatais iš sukibusių kristalų, nuo baltų ir rausvų iki šviesiai rudų. Jis yra trapus, su kriauklišku skilimu. Gana minkštas, kietumas pagal Moso skalę nuo 3,5 iki 4,0 (tarp kalcito ir fluorito). Savitasis tankis yra 3,12, didesnis, nei dolomito ar kalcito. Tirpsta rūgštyse kaip ir visi karbonatai.

Radavietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kutnohoritas tipiškai aptinkamas manganingose nuosėdose, asocijuojasi su rodochrozitu, aragonitu ir kalcitu.[4] Žymios radavietės yra Toskanoje (Italija) ir Kutna Hora (Čekija). Manoma, aptinkami Trepčos ir Stari Trg kasyklose (Kosovas).[5]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://rruff.info/ima
  2. Gaines et al (1997) Dana’s New Mineralogy Eighth Edition. Wiley
  3. Frondel, Clifford and Bauer, L H (1955), Kutnahorite, a manganese dolomite, CaMn(CO3)2. American Mineralogist 40: 748
  4. http://www.handbookofmineralogy.org
  5. The Mineralogical Record (2007) 38-4:284