Kurtuvėnų piliakalnis

Koordinatės: 55°49′35.6″ š. pl. 23°02′36.6″ r. ilg. / 55.826556°š. pl. 23.043500°r. ilg. / 55.826556; 23.043500
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kurtuvėnų piliakalnis
Kurtuvėnų piliakalnis
Kurtuvėnų piliakalnis
Koordinatės
55°49′35.6″ š. pl. 23°02′36.6″ r. ilg. / 55.826556°š. pl. 23.043500°r. ilg. / 55.826556; 23.043500
Vieta Šiaulių rajonas
Seniūnija Bubių seniūnija
Aukštis 4-5 m
Plotas 68x27 m
Naudotas I tūkstantmetis
Žvalgytas 1967 m.
Registro Nr. A662KP / 23881, 23882, 6730 / AV1257

Kurtuvėnų piliakalnis su gyvenviete, dar vadinamas Kapos piliakalniu (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A662KP, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AV1257) – piliakalnis Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kurtuvėnų, Bubių seniūnija, Kurtuvėnų regioninis parkas. Pasiekiamas iš Kurtuvėnų centro važiuojant į Marges vakarų kryptimi - iš viso 400 m, yra kairėje, pietuose, ties Kurtuvėnų kapinėmis.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Iš pietų, pietryčių ir pietvakarių jį juosia pelkė. Aikštelė ovali, pailga pietryčių – šiaurės vakarų kryptimi, 68x27 m dydžio. Šlaitai statūs, 4-5 m aukščio.

Piliakalnį labai apardė jame XV a. pabaigoje - XVIII a. stovėjusi bažnyčia, aplink ją įrengtos kapinės. Šiaurinis šlaitas nuardytas kelio. Piliakalnis apaugęs stambiais lapuočiais, aikštelėje - kapai, jos centre - medinė koplyčia. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.[1]

Piliakalnio aikštelėje gulėjo apie 100 kilogramų, maždaug 50 cm skersmens ir iki 30 cm aukščio dubenuotas akmuo, valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Įsigalėjus krikščionybei ant Kapos piliakalnio buvo pastatyta medinė bažnyčia. Joje buvo naudojamas ir šis dubenuotas akmuo – jame laikytas švęstas vanduo. XIX a. bažnyčia degė, po to akmuo buvo laikomas lauke, šalia koplyčios. 2009 m. rugsėjo mėn. akmuo pavogtas.[2]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1967 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1998 m. tyrė Birutė Salatkienė (Šiaulių Aušros muziejus).

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 18.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.295
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p.84
  • Liudvikas Kšivickis. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė, 1928.
  • Birutė Salatkienė. Kurtuvėnai – piliakalnis, dvaras, miestelis // Kurtuva. Šiauliai, 1996. Nr. 2, p. 15–22.
  • Birutė Salatkienė. Kurtuvėnų piliakalnio papėdės žvalgomieji tyrinėjimai 1998 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 106–109.
  • Motiejus Valančius. Pasakojimas Antano Tretininko // Raštai. Vilnius, 1972. T. I, p. 363 (Nr. 26).
  • Povilas Višinskis. Keli žodžiai apie kelis piliakalnius // Raštai. Vilnius, 1964. p. 400 (Nr. 7).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkiniai piliakalniai

Romučių piliakalnis 22 km
Šilėnų piliakalnis 18 km
Pilkalnio piliakalnis 21 km
Girnikų piliakalnis 3 km
Sauginių piliakalnis 8 km
Bubių piliakalnis 6 km
Kalniškių piliakalnis (Šaukėnai) 12 km
Šatrija 32 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Normančių piliakalnis 15 km
Ramulėnų piliakalnis 34 km
Vainagių piliakalnis 3,5 km
Puikiškės piliakalnis 9 km
Burbaičių piliakalnis 18 km
Papušinio piliakalnis 22 km
Pagryžuvio piliakalnis 23 km
Diauderių piliakalnis 50 km