Kuro papildymas ore

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Boeing KC-135 Stratotanker orlaivis pildo kurą naikintuvui

Kuras papildymos ore – kuro perpylimas iš vieno orlaivio į kitą jiems skrendant. Šis procesas leidžia priimančiajam lėktuvui prailginti savo skrydžio trukmę, atstumą ar sutaupyti laiką, pildantis kurą ant žemės. Taip pat dėl kuro papildymo ore galimybės, kylantys lėktuvai gali turėti daugiau krovinio – ginklų, personalo ar kitų daiktų. Šis procesas leidžia kilimui naudoti trumpesnį kilimo taką.

Kuro papildymas ore galimas dviem variantais – žarnos ir strypo tipo sistemomis.

Pirmasis sėkmingas kuro papildymas ore įvyko 1923 m. birželio 27 d. JAV, kai pilotai šiam tikslui panaudojo du biplanus Airco DH.4. Šis skrydis tuo metu tapo ilgiausiu ir tolimiausiu aviacijos istorijoje.[1]

Pirmasis sėkmingas kovinio orlaivio papildymas kuru ore įvyko 1951 m. Korėjos karo metu, kai kuru buvo papildytas naikintuvas P-80 Shooting Star atlikęs objektų fotografavimo misiją Šiaurės Korėjoje.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]