Kurmiai (Klaipėda)

Koordinatės: 55°33′58″š. pl. 21°44′10″r. ilg. / 55.566°š. pl. 21.736°r. ilg. / 55.566; 21.736 (Kurmiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kurmiai
{{#if:300px
Kaimo kelias
Kurmiai
Kurmiai
55°33′58″š. pl. 21°44′10″r. ilg. / 55.566°š. pl. 21.736°r. ilg. / 55.566; 21.736 (Kurmiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Veiviržėnų seniūnija
Gyventojų (2011) 3
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kurmiaĩ
Kilmininkas: Kurmių̃
Naudininkas: Kurmiáms
Galininkas: Kurmiùs
Įnagininkas: Kurmiaĩs
Vietininkas: Kurmiuosè

Kurmiai – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės pietryčiuose, 6 km į pietvakarius nuo Judrėnų. Šiaurės rytuose teka upelis Judrė, iš pietų prieina Kelvėtų miškas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apleista sodyba

1644 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje minima sluzba Kurmiow Matutaičio vaitystėje (Woytowstwo Matutayciowe), gyveno 4 šeimos. 1695 m. – sluzba Kurmiow ir viensėdis zascianek Kurmiow Augilovo vaitystėje (Woytowstwo Augilowe), gyveno 9 šeimos. Dauguma jų turėjo Kurmio pavardes, todėl ir kaimas taip pavadintas. 1820 m., padalijus Švėkšnos dvaro valdą, Kurmių kaimas atiteko grafui Jurgiui Pliateriui, Gedminaičių dvaro savininkui. 1846 m. bažnyčios sudarytame sąraše jau minima 14 šeimų, kuriose gyveno 77 žmonės, iš jų 25 samdiniai. 1923 m. Kurmių kaime buvo 11 ūkių ir 89 gyventojai. Iki 1950 m. kaimas priklausė Švėkšnos valsčiui, vėliau – Šalpėnų, Judrėnų, Veiviržėnų apylinkėm.

Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.

Pokaryje iš Kurmių kaimo į Sibirą buvo ištremtos Alminauskų, Gailių, Vanagų šeimos. 1954 m. rudenį Kurmiuose, Kosto Jocevičiaus sodyboje, žuvo Vilko būrio partizanų vadas Eitutavičius Stasys-Žaibas. Sovietmečiu veikė Kurmių pradinė mokykla, bet ilgainiui Kurmių kaimas sunyko.

Apie 1972 m. Kurmių kaime buvo rastas monetų lobis. Iš kurio dvi Prūsijos monetos: Frydricho Vilhelmo ortas (1680 m.) ir Jelizavetos Petrovnos šeštokas yra saugomos Telšių “Alkos“ muziejuje.

Šiuo metu kaime belikusios 3 sodybos.[2]

Iš archyvo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomas dokumentas: „1888 m. lapkričio 17 d.–Raseinių aps. Švėkšnos vls. gr. Pliaterio Gedminaičių dv. Kurmių k. Antstolis su viršaičiu, seniūnais ir uriadniku atvyko perduoti Pranui Šlevinskui paveldėto turto, kurį valdė mirusio brolio žmona su antruoju vyru Dominyku Almanausku. Kartu iš P. Šlevinsko turėjo būti išieškota 925 rb skola miestiečiui Andriui Adomavičiui. Almanauskai ir iš įvairių kaimų jų sukviesti valstiečiai (iš viso apie 40 žmonių) pasipriešino antstoliui ir policijai. D. Almanauskas nuteistas kalėti 1 m. ir 4 mėn., M. Alminauskienė, 3 valstiečiai ir 1 bajoras – po 6 mėn., 13 valstiečių (iš jų 1 moteris) – po 3 mėn., 2 vyrai – po du mėn.“

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9]
58 89 82 75 12 6 5 3


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kurmių kaime gimė:

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • M. Jučas, L. Mulevičius, A. Tyla. Lietuvos valstiečių judėjimas 1861–1914 metais. Mokslas. Vilnius.1975. p.: 265–266.
  • Eugenijus Ivanauskas. Lietuvos pinigų lobiai. Savastis. Vilnius. 1995.(psl.295).
  • Lietuvos inventoriai XVII a.. dokumentų rinkinys. Sudarė K. Jablonskis ir M. Jučas. Vilnius. 1962.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. „Kurmiškiai brangina gimtinės pavadinimą“. Gargždai. 2015-05-27. Nuoroda tikrinta 2024-02-25. „seniūnijoje belikusios trys sodybos“
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Aplinkinės gyvenvietės

VEIVIRŽĖNAI – 10,5 km
Rumbikiai – 2,8 km
JUDRĖNAI – 5,6 km
Šalpėnai – 2,5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Padagai – 1,7 km
Jonikaičiai – 1,4 km
ŠVĖKŠNA – 8,5 km