Kurilų ežeras
| Kurilų ežeras | |
|---|---|
 Kurilų ežeras
| |
| Vieta |  Rusija (Kamčiatka)
|
| Plotas | 77 km² |
| Kilmė | vulkaninė |
| Vidutinis gylis | 176 m |
| Didžiausias gylis | 306 m |
| Įteka | Etimynkas, Chakycinas |
| Išteka | Oziornaja |
  Kurilų ežeras | |
| Koordinatės | 51°27′26″ š. pl. 157°05′55″ r. ilg. / 51.45722°š. pl. 157.09861°r. ilg. |
Kurilų ežeras (rus. Курильское озеро) – didelis kalderinis ežeras Rusijoje, Kamčiatkos krašte, Kamčiatkos pusiasalio pietuose. Telkšo tarp Ičios ir Kambalos ugnikalnių, 81 m aukštyje virš jūros lygio. Plotas 77 km² (trečias pagal dydį Kamčiatkos ežeras ir antras gėlavandenis po Kronokų ežero). Ilgis 11 km, plotis 9 km. Gylis iki 306 m[1]. Vandens lygio svyravimų amplitudė 1,3 m (aukščiausias lygis gegužę-birželį, žemiausias – balandį). Spalį vandens temperatūra vidutiniškai įšyla pakrantėje iki +7,6°С.
Ežere yra keletas salų, didžiausia – Samangas (0,66 km²). Tioplajos įlankos pakrantėje yra karštosios mineralinės versmės. Į Kurilų ežerą įteka keletas upių ir upelių – Etimynkas, Chakycinas, Vyčenkija, Kirušutkas. Vakaruose išteka Oziornaja, įtekanti į Ochotsko jūrą.
Ežere neršia lašišos nerkos. Kurilų ežeras drauge su kitais Kamčiatkos ugnikalniais įeina į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 241