Kuliešas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kuliešas (rus. кулеш; ukr. куліш ) – ukrainiečių, baltarusių ir rusų patiekalas, kruopų (paprastai sorų) sriuba su priedais.

Kuliešai gana įvairūs, tad ir jų apibrėžtys skiriasi:

  • V. Dalio žodyne kuliešas apibrėžtas kaip „skysta putra iš žirnių šustinio su sūdyta mėsa ar lašiniais ir pan.“
  • V. Pochliobkino „Kulinarijos žodynas“[1]: 1. Skysta miltų košė su lašiniais. Baltarusių nacionalinis patiekalas. 2. Sorų košelė su spirgais ir svogūnais. Ukrainiečių ir pietų rusų patiekalas.

Manoma, kad kuliešas ėmė plisti iš Zaporožės kazokų virtuvės. Šio patiekalo protėvynė yra Vengrija, nes jis kilęs iš vengriškos sorų košės (veng. köles 'sora'). Būtini klasikinio kuliešo ingredientai yra soros kruopos ir lašiniai. Kuliešo variantuose gali būti naudojamos bet kokios suverdančios kruopos.

Vienas kuliešo variantų – kazokų kuliešas (rus. казачий кулеш, kitaip dar rus. плавневый кулеш), sukurtas aukštutinio Dono kazokų. Šį kuliešą kazokai virdavo žygių metu, kai be maisto atsargų, grįždami iš antpuolių į turkų žemes, su savo laivais čaikomis slėpdavosi Dunojaus, Dniepro, Dono ir kitų upių užliejamuose nendrynuose. Tokiame kulieše kruopas pakeisdavo bechlorofilės povandeninės priešakninės vandens augalų (švendrų ir kitų) dalys. Šios dalys sultingos, minkštos, turi daug krakmolo ir cukrų.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Кулинарный словарь. – М.: Центрполиграф, 1997