Kulių šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia
Kitos reikšmės – Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia.
55°48′20″š. pl. 21°39′10″r. ilg. / 55.8056°š. pl. 21.6528°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Telšių |
| Dekanatas | Plungės |
| Savivaldybė | Plungės rajonas |
| Gyvenvietė | Kuliai |
| Adresas | Liepų g. 1A |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1900 m. |
| Stilius | istorizmas |
Kulių šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Plungės rajone, Kulių miestelyje, prie kelio 166 Plungė–Vėžaičiai . Bažnyčia klasicistinė, su istoristiniu bokštu, priklauso bažnyčios statinių architektūriniam kompleksui.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmąją medinę bažnyčią 1644 m. pastatė Stanislovas Vaina (buvo Plungės parapijos filija). Jai dovanota 15 valakų žemės. 1750 m. pastatyta nauja bažnyčia, 1790 m. – mūrinė klebonija. 1776 m. įkurta parapija. Nuo 1804 m. veikė parapinė mokykla. 1806 m. įsteigta altarija. Kulių bažnyčia garsėjo Švč. Marijos paveikslu (įsigytas iki 1693 m.). Parapijiečiai manė jį esant stebuklingą. 1847 m. pakeisti bažnyčios sienojai. Kapinėse XIX a. pastatyta kapinių koplyčia.
1831–1874 m. Kuliuose kunigavo Kazimieras Skrodzkis (nuo 1849 m. klebonas), 1856 m. išleidęs lietuvišką katekizmą, rūpinęsis švietimu, parapinėmis mokyklomis. 1893–1900 m. klebonavo visuomenės veikėjas Vincentas Jarulaitis, 1898–1901 m. vikaravo Juozas Tumas-Vaižgantas. Klebonija buvo virtusi draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo centru. V. Jarulaičio rūpesčiu 1900 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia (Karlo Eduardo Strandmano projektas). Klasicistinio stiliaus bažnyčia parapijai nepatiko, todėl pristatytas bokštas, kurio projekte nebuvo. 1918 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius.
2006 m. po mūriniais statiniais, priklausiusiais bažnyčiai, archeologai aptiko didžiulius rūsius su židiniais, taip pat siauras, į tunelius panašias angas. Būta ir šildymo sistemos – iš virtuvės pastato rūsiuose esančių židinių dūmtraukiai suvesti į vieną didžiulį kaminą. Skliautuoti rūsiai primena nedideles menes, o viena į tunelį panaši niša atsiremia į pamatą. Šių statinių istorinė praeitis ir požemių paskirtis neaiški.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bažnyčia klasicistinė, tinkuoto mūro su šešių kolonų portiku pagrindiniame fasade, vainikuojamu trikampio frontono. Dorėninį orderį imituojantis antablementas juosia visą bažnyčią. Virš frontono – istorizmo stiliaus bokštas, kuris projekte nebuvo numatytas. Bažnyčia yra stačiakampio tūrio halė. Interjero erdvė suskaidyta stačiakampiais masyviais pilioriais, dalijančiais vidaus erdvę į tris navas, jas dengia dekoruotos skliautinės lubos. Skliautų nerviūros ir jų sankirtos paryškintos ornamentuotais bordiūrais. Ornamentais dekoruotos ir bažnyčios sienos su piliastrais bei pilioriais.
Vargonų chorą remia 2 medinės apskrito skerspjūvio kolonėlės su aštuonkampiais postamentais ir kapiteliais. Šios bažnyčios vargonai beveik identiški 1904 m. statytam Alsėdžių bažnyčios instrumentui – tiek klaviatūrų, tiek balsų skaičiumi. Juos pastatė meistras iš Latvijos Emilis Martinas (1848-1922). Instrumentas turi 2 manualines ir pedalinę klaviatūras bei 13 balsų. Tai romantinis, kamerinio pobūdžio instrumentas.[2]
Prie bažnyčios architektūros priderinta plytų mūro ažūrinė šventoriaus tvora. Trijų dalių šventoriaus vartai atkartoja bažnyčios fasado formas. Šventoriuje stovi medinė penkiakampė šventoriaus koplyčia.
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Plytų mūro ažūrinė tvora bažnyčios gale -
Tvoroje įsiterpusi šventoriaus koplyčia bažnyčios šone -
Virš klasicistinės bažnyčios pastatytas istorizmo stiliaus bokštas (projekte nebuvo) -
Sakykla prigludusi prie vienos iš masyvių kolonų -
Vargonai Kulių ir Alsėdžių bažnyčiose to paties meistro, beveik identiški
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Objekto Nr. 21709 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Plungės dekanato bažnyčios vargonai Archyvuota kopija 2016-08-02 iš Wayback Machine projekto.. „Žemaičių žemės“ žurnalas. 2002 m. Nr. 4
