Kučiumas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kučiumas | |
|---|---|
| chanas | |
| |
| Kučiumas bėga nuo Jermako. Kronikos miniatiūra. | |
| Šibanidai | |
| Visas vardas | Күчүм |
| Gimė | ? Sibiro chanatas |
| Mirė | ~1605 m. vieta nežinoma |
| Tėvas | Mortaza |
| Sutuoktinis (-ė) | 8 žmonos |
| Vaikai | Ali, Altanajus, Abdul Chairas |
| Sibiro chanas | |
| Kelintas | 6 |
| Valdė | 1563-1598 |
| Pirmtakas | Jedegaras |
| Įpėdinis | Ali |
Kučiumas (tot. Küçüm/Күчүм, m. ~1605 m.) – paskutinis Sibiro chanato chanas (1563–1598 m.). Aktyviai priešinosi rusų invazijai į Sibirą, skleidė islamą tarp totorių.
Kučiumas priklausė Šibanidų dinastijai, jo tėvas buvo Mortaza. 1554 m. Kučiumas paskelbė karą chanatą valdžiusiems broliams Jadegarui ir Bekbulatui, kurie buvo tapę Rusijos vasalais. 1563 m. Kučiumas nugalėjo Jedegarą ir tapo chanu. 1573 m. jis surengė reidą į Permę, taip pat puldinėjo kitus rusų ostrogus ir miestus. Netrukus rusai pasiuntė kazokų armiją į Sibiro chanatą.
1582 m. Jermako vadovaujami kazokai Čiuvašų kyšulio mūšyje įveikė Kučiumą ir užėmė sostinę Kašlyką. Kučiumas pasitraukė į stepes, kur pergrupavo savo pajėgas ir 1584 m. netikėtai užpuolė Jermaką. Kazokai buvo privesti atsitraukti, o Kučiumas grįžo į Kašlyką. Chanas nesėkmingai bandė sujungti kariaujančius klanus, vėliau pats bandė įkurti savo chanatą. 1590 m. Kučiumas atakavo totorius, mokančius duoklę rusams. 1591 m. rusai pagrobė sūnų Abdul Chairą. Vėliau su jo pagalba rusai bandė sudaryti taiką su Kučiumu, tačiau šis atsisakė tapti rusų vasalu. 1598 m. Irmenio mūšyje rusai užpuolė Kučiumo stovyklą, pagrobė 5 jo sūnus, nužudė brolį ir 2 anūkus. Pats Kučiumas pabėgo, bet vėliau mirė (mirties data ir vieta nežinoma).