Ksenoglosija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ksenoglosija – gebėjimas kalbėti kalba, kurios žmogus negalėjo išmokti normaliomis priemonėmis.

Pavyzdžiui, žmogus, kuris laisvai kalba vokiškai, nors niekada šios kalbos nesimokė ir nebendravo su vokiškai kalbančiais žmonėmis, būtų ksenoglosijos atvejis. Tai yra paranormalus reiškinys, dažnai siejamas su reinkarnacija. Ksenoglosijos egzistencija yra ginčytina ir daugelis lingvistų bei psichologų ją neigia.

Moksliniai tyrimai[taisyti | redaguoti kodą]

Rosemary[taisyti | redaguoti kodą]

1931 m. jauna mergaitė iš Anglijos pradėjo kalbėti senovės egiptiečių kalba. Ji teigė, kad yra įtakojama Babilono princesės ir faraono Amenchotepo III žmonos vardu Telikos-Ventiu, kuri tariamai gyveno maždaug prieš 3300 metų. Rosemary teigė, kad ji girdi žodžius ir juos garsiai atkartoja. Egiptietiškai kalbėdama ji sugebėdavo reaguoti pokalbio situacijas, atsakyti į klausimus ir t. t. Rosemary atliko daugiau nei 1000 kalbinių testų, kurių metu pavartojo apie 5000 egiptietiškų frazių ir trumpų sakinių. Jie buvo užrašyti fonetiškai ir pirmus 800 vėliau ištyrė, identifikavo ir išvertė egiptologas Hulmas.[1] Jis teigė, kad mergaitės kalba iš esmės atitiko tai, ką egiptologai tuo metu žinojo apie senovės egiptiečių kalbą. Kalbėdama ji naudojo balses, apie kurių egzistenciją senovės egiptiečių kalboje nėra nieko žinoma, bet jų egzistavimas negali būti atmestas, nes mokslininkai gali tirti tik rašytinę senovės egiptiečių kalbą. Apie šį atvejį buvo išleistos trys knygos ir įrašyti du gramofoniniai diskai. Tiesa, mergaitė niekada nebuvo ištirta nepriklausomų tyrėjų.[2]

Iano Stevensono tirti atvejai[taisyti | redaguoti kodą]

Daugybę su reinkarnacija susijusių atvejų tyręs parapsichologas ir psichiatras Ianas Stevensonas (angl. Ian Stevenson) teigė, kad buvo tik keletas įtaigių ksenoglosijos atvejų. Tarp jų buvo tik dvi, kuriose užhipnotizuotas žmogus galėjo kalbėtis su užsienio kalbą mokančiais žmonėmis, o ne tik cituoti kitos kalbos žodžius.

  • Sharada – Uttara Huddar buvo moteris iš Indijos, kuri šiaip kalbėjo tik Marati kalba. Ligoninėje psichiatrinio gydimo metu joje pradėjo reikštis kita asmenybė, kuri buvo pavadinta Shrada ir kuri kalbėjo bengališkai. Stevensono įrašus analizavę bengalų kalbą mokantys žmonės nesutarė dėl moters kalbėjimo sklandumo.[4] Negalima atmesti galimybės, kad moteris išmoko bengalų kalbą anksčiau gyvenime: ji ir jos tėvas ilgai domėjosi Bengalija, ji mokėsi skaityti bengališkai, vienam procentui jos miesto gyventojų bengalų kalba buvo gimtoji.[5]
  • Jensen[6][7] – amerikietė, kuri užhipnotizuota savo vyro, dirbusio gydytoju, pristatė švedų ūkininką ir sugebėjo kalbėti švediškai, nors ir nelaisvai. Vis dėlto, visus Stevensono pateiktus ksenoglosijos atvejus detaliai išanalizavusi lingvistė Sara Tomason (angl. Sarah Thomason) suskaičiavo, kad nors moteris pavartojo apie 100 žodžių, tik 60 iš jų buvo pasakyti, prieš juos pavartojant pašnekovams. Iš jų eliminavus etimologiškai giminingus žodžius, liko tik 31 žodis. Be to, Jensen nepasakė jokių sudėtingų sakinių, daugiausiai davė vieno arba dviejų žodžių atsakymus.
  • Gretchen[7][8] – amerikietė Dolores Jay užhipnotizuota savo vyro pristatė paauglės mergaitės iš Vokietijos gyvenimą ir sugebėjo kalbėti vokiškai. Nors vienos sesijos metu ji studijavo vokiečių kalbos žodyną, pasak Stevensono, ji prieš tai jau buvo pavartojusi 206 žodžius. Nors Sara Tomason sutiko, kad įrodymai, jog tai nebuvo apgaulė yra įtikinami, ji teigė, kad Gretchen iš tikro nesugebėjo kalbėti vokiškai: jos kalba daugiausiai buvo vokiškų klausimų kartojimas su skirtingomis intonacijomis arba kelių žodžių išsireiškimai, tarimas vietomis buvo prastas.[9] Paklausta, ką valgė pusryčiams ji atsakė ‘Bettzimmer’, kas yra neegzistuojantis žodis, sudarytas iš žodžių lova ir kambarys. Be to, moteris buvo mačiusi vokiškos televizijos ir buvo „pažiūrėjusi į vokišką knygą“.

Religijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Vienas ksenoglosijos atvejis yra aprašytas Biblijoje:

Cquote2.png Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai vieningai buvo vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti. Jeruzalėje gyveno žydų ir dievobaimingų žmonių iš visų tautų po dangumi. Kilus tam ūžesiui, subėgo daugybė žmonių. Jie buvo priblokšti, kiekvienas girdėdamas savo kalba juos kalbant. Lyg nesavi ir nustebę, jie vienas kitam kalbėjo: „Argi štai šitie kalbantys nėra galilėjiečiai? Tai kaipgi mes kiekvienas juos girdime savo gimtąja kalba?! Mes, partai, medai, elamitai, Mesopotamijos, Judėjos ir Kapadokijos, Ponto ir Azijos, Frygijos ir Pamfilijos, Egipto bei Libijos pakraščio ties Kirėne gyventojai, ateiviai romiečiai, žydai ir prozelitai, kretiečiai ir arabai girdime juos skelbiant didingus Dievo darbus mūsų kalbomis”. Visi labai stebėjosi ir, nieko nesuprasdami, klausinėjo: „Ką tai reiškia?”

Apaštalų darbai, 2 skyrius, 1-13 eilutės

Cquote1.png

Šis Biblijos įvykis taip pat yra siejamas su kitu panašiu fenomenu – glosolalija.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. C. J. Ducasse – A Critical Examination of the Belief in a Life After Death – Part 5 Chapter 23: Verifications of Ostensible Memories of Earlier Lives
  2. Frederic H. Wood – Egyptian Miracle
  3. Twenty Cases Suggestive of Reincarnation
  4. Unlearned Language: New Studies in Xenoglossy, pp120-133
  5. Unlearned Language: New Studies in Xenoglossy, pp81,137,143,139
  6. Xenoglossy: A Review and Report of a Case
  7. 7,0 7,1 http://www-personal.umich.edu/~thomason/papers/xenogl.pdf
  8. Unlearned Language: New Studies in Xenoglossy
  9. 'Xenoglossy' in The Encyclopedia of the Paranormal, p5