Krymo liaudies respublika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Qırım Halq Cumhuriyeti
Krymo liaudies respublika

1917 – 1918
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Krymo liaudies respublika
Location of Krymo liaudies respublika
Sostinė Bachčisarajus
Valdymo forma Respublika
Era Rusijos pilietinis karas

Krymo liaudies respublika (krym. Qırım Halq Cumhuriyeti, Къырым Халкъ Джумхуриети) – valstybinis darinys Krymo pusiasalyje, paskelbtas 1917 m. lapkritį Krymo totorių. Nustojo egzistuoti 1918 m. sausį, kai Kryme įsigalėjo Tarybų valdžia.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1917 m. balandį Simferopolyje įvyko Krymo musulmonų suvažiavimas. Suvažiavimas muftijumi paskyrė Nomaną Čelebidžichaną (Noman Çelebicihan), o vykdomojo komiteto vadovu – Džaferą Seidametą Kirimerį (Cafer Seydahmet Kırımer ).

Musulmonų vykdomasis komitetas pradžioje neketino tapti Krymo vyriausybe. Tačiau de facto į jo rankas per kelis mėnesius perėjo ekonomika, religija, politinis valdymas ir mokesčių rinkimas. Musulmonų vykdomasis komitetas vietose turėjo jam pavaldžius organus.

1917 m. spalio 1-2 dienomis (senuoju stiliumi) Krymo totorių organizacijų atstovų suvažiavime, sušauktame Musulmonų vykdomojo komiteto, buvo priimtas nutarimas, kad susidariusioje padėtyje tolesnį Krymo likimą turi spręsti Krymo totorių kurultajus, Kurultajus atsidarė lapkričio 26 d. Bachčisarajuje, Chanų rūmuose. Jis perėmė visus Musulmonų vykdomojo komiteto įpareigojimus ir paskelbė Krymo liaudies respublikos įkūrimą. Po to save paskelbė Krymo liaudies respublikos parlamentu. Vyriausybei vadovauti ėmė Nomanas Čelebidžichanas.

KLR vyriausybė rėmėsi Krymo revoliucinio štabo ginkluotosiomis pajėgomis, kurias 1917 m. lapkritį sudarė Musulmonų vykdomasis komitetas.

KLR vyriausybė, siekdama užsitikrinti viso pusiasalio valdymą, 1918 m. sausio 11 d. (24 d.) Simferopolį įvedė jai paklusnią kariuomenę į Sevastopolį. Sausio 12 (25) – 13 (26) dienomis per kautynes su darbininkų draugovėmis KLR kariuomenė pralaimėjo. Po to, sausio 14 d. (27 d.), padedant Sevastopolio darbininkų ir jūreivių būriui, totorių formuotės buvo išmuštos iš Simferopolio. D. Seidametas pabėgo į Turkiją, o Čelebidžichanas buvo suimtas ir po kurio laiko sušaudytas.

Krymo LR kariuomenė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Generolo Matvejaus Sulkevičiaus musulmonų korpusas į Krymą taip ir nebuvo perkeltas. Iki išformavimo liko Rumunijos fronte, kur lėtai iro, veikiamas bolševikų ir rumunų. 1918 m. kovo mėn. vykusio Austrijos-Vengrijos puolimo metu austrų kariuomenė korpusą ties Tiraspoliu nuginklavo.

Pats Sulkevičius su dalimi korpuso kareivių Krymo totorių į Krymo atvyko tik 1918 m. balandį, kai Kryme jau buvo įsikūrę vokiečių kariuomenės daliniai.[1]

Nemusulmonų daliniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kitos daugianacionalinio Krymo tautos irgi pareiškė norą formuoti Krymo pajėgų dalinius. Dar tik kuriant totorių nacionalinius dalinius su Simferopolio musulmonų kareivių komitetu draugiškus ryšius užmezgė ukrainiečių Etmono Dorošenkos vardo pulkas. Graikai ir rusai siūlė suformuoti 3-ąjį Krymo raitelių pulką iš Krymo gyventojų netotorių. 1918 m. sausį buvo suformuotas šio pulko divizionas. Savanoriai į pulką atvykdavo su savo žirgais. 1918 m. pradžioje buvo suformuoti graikų batalionas, žydų būrys, armėnų ir lenkų kuopos. Krymo kariuomenėje tarnavo ir prancūzai – pulkininko Morano vadovaujami aviatoriai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Папакин А. Татарские воинские формирования в Крыму (ноябрь 1917 — январь 1918 гг.) // Military Крым. — 2010. — № 15. — С. 22—24.