Kryžiuočiai (vorai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Šis straipsnis aprašo vorų kryžiuočių šeimą. Straipsnis apie kryžiuočių ordiną – Teutonų ordinas
Araneidae
Ąžuolalapis verpstūnas (Aculepeira ceropegia)
Ąžuolalapis verpstūnas (Aculepeira ceropegia)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Nariuotakojai
(Wikispecies-logo.svg Arthropoda)
Klasė: Voragyviai
(Wikispecies-logo.svg Arachnida)
Būrys: Vorai
(Wikispecies-logo.svg Araneae)
Šeima: Kryžiuočiai
(Wikispecies-logo.svg Araneidae)

Kryžiuočiai (lot. Araneidae, angl. Orb weavers, vok. Radnetzspinnen) – vorų (Araneae) šeima.

Šioje trečioje pagal dydį vorų šeimoje yra apie 160 genčių ir virš 2800 rūšių. Lietuvoje žinomos 32 rūšys iš 16 genčių.

Šios šeimos vorai mums labiausiai žinomi iš savo apskritų taisyklingai nuaustų voratinklių, nors ne visos rūšys rezga apskritus tinklus. Kryžiuočių kojos ilgos ir storos. Pilvelis ovalinis, dažniausiai labai plaukuotas ir su tipišku įvairių formų kryžiaus piešiniu. Kiaušinėlius šie vorai deda į didelius tankius kokonus. Jų tinklai yra su lipniais siūlais, dažnai signaline gija susieti su slėptuve. Atskirų rūšių tinklai skiriasi dydžiu, spindulių skaičiumi, gaudomųjų siūlų tankumu, laisvosios zonos pločiu ir t. t. Kai kurios šios šeimos gentys gyvena pusiau socialinį gyvenimą ir sudaro kolonijas iš tūkstančių individų, kurių tinklai yra tarpusavyje susiję, pavyzdžiui, Rytų Europoje paplitusi Araneus sclopetaria. Meksikoje gyvenantys Metepiera vorai netgi kartu rezga tinklus.

Kryžiuočiai dažnai visą gyvenimą praleidžia vienoje vietoje. Išplinta rudenį, jaunikliams skraidant ant voratinklių („bobų vasarą“).

Kryžiuočių vorų gentys[taisyti | redaguoti kodą]

Voratinklis
Araneus diadematus

Vikiteka